Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė sakė besitikinti, kad Lietuva šiam pasiūlymui neprieštaraus.
„Pirmiausia šis pasiūlymas liečia vaikų ir vaiko teisių apsaugą. Tai yra, kad vaikai, kurie gimsta užsienyje tos pačios lyties porų šeimose, atvykę į Lietuvą turėtų galimybę čia jaustis pilnaverčiais vaikais, piliečiais.
Kad jie nebūtų diskriminuojami tiek instituciniame lygmenyje, tiek ir kasdieniniame lygmenyje. Labai tikiuosi, kad Lietuva bus viena iš tų valstybių, kuri kovos už vaikų teises, o ne keistų principų vaikymąsi“, – LNK sakė J. Juškaitė.
Ji pasakojo, jog yra bendravusi su keliomis poromis, kurios turėjo vaikų. Anot jos, jie siekia išlaikyti ryšį su Lietuva.
„Lietuvė turėjo vieną biologinį vaiką ir vieną ne. Ji svarstė, kaip savo vaikui suteikti Lietuvos pilietybę. Ji kreipėsi į ambasadą, vienas gimimo liudijimas buvo išduotas lietuviškas, kitas – ne. Deja, ji tuo metu neturėjo galimybės toliau eiti ir bandyti bylinėtis.
Bet yra tikrai daug lietuvių, išvažiavusių į užsienio valstybes kaip Danija, Švedija, Vokietija, Prancūzija. Ir vaikai gimsta tose šalyse – LGBT žmonės svarsto, kaip būtų galima išlaikyti santykį su savo gimtąja valstybe, suteikti vaikui pilietybę, gimimo liudijimą. Kaip apskritai grįžti į Lietuvą.
Šiuo metu egzistuojanti teisinė sistema, kuri nepripažįsta tos pačios lyties šeimų, yra įdomi. Ir turbūt teoriniame lygmenyje turėtų pripažinti, tarkime, užsienyje išduotus gimimo liudijimus. Tačiau kaip tai atrodys praktikoje, ar būtų išvengta institucinės diskriminacijos – nežinau, nesu tikra“, – LNK sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė.
Anot LNK pašnekovės, tokios tvarkos neturinčios šalys turėtų pripažinti kitų bendrijos šalių sprendimus.
„Tai yra labiau pripažinimas to, kas vyksta kitose šalyse. Niekas šitoje vietoje Lietuvos, Lenkijos ar Vengrijos, Rumunijos ar Bulgarijos nepriverstų keisti savo nacionalinės teisės. Tačiau būtų pasakyta, kad ten, kur vaikai, tėvystė arba motinystė yra pripažįstama, kitose ES valstybėje, tą patį turi padaryti ir tos šalys, nepaisant ar patinka joms, ar ne. Tai yra labiau kitų valstybių turimos, sukurtos teisinės apsaugos pripažinimo klausimas“, – tikino pašnekovė.
J. Juškaitė teigė, jog ES yra likusios 6 valstybės, kurios neturi tos pačios lyties partnerystės, ar kažkokio juridinio būdo įteisinti santykius.
Visą LNK pokalbį su J. Juškaite žiūrėkite čia: