Įmonės direktorius Juozas Cicėnas raštu išdėstytame pareiškime priekaištauja Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijai (ESK) nepagrįstai ribojant „Ekologistikos“ bei šią valdančios UAB „Vivatrans“ ūkinę veiklą, darant žalą abiejų įmonių finansinei padėčiai, ir reikalauja leisti pačioms įmonėms rūpintis, kaip sutvarkyti gaisro metu įmonės veiklos teritorijoje susidariusias atliekas.
Priešingu atveju tikina iš darbo atleisiąs daugiau nei pustrečio šimto abiejų įmonių darbuotojų.
„Negali būti nepagrįstai ribojama ūkinė laisvė ir privati nuosavybė“, - dėsto „Ekologistikos“ direktorius J. Cicėnas.
Verslininkas tikina, kad vien „Vivatrans“ įmonės, kuri yra vienintelė UAB „Ekologistika“ akcininkė ir kuriai nuosavybės teise priklauso patalpos, kuriose kilo gaisras, mėnesio apyvarta siekia 1,5 milijono eurų, o prokurorams priėmus apsaugos priemones ir areštavus įmonių banko sąskaitas, esą, trukdoma įmonės veiklai ir atsiskaitymams.
J. Cicėno pareiškimas Alytaus miesto savivaldybėje užregistruotas lapkričio 11-ą dieną, nuo gaisro pradžios praėjus beveik mėnesiui laiko.
Gaisras Alytaus „Ekologistikoje“ kilo šių metų spalio 16-osios naktį ir užgesintas tik praėjus dešimčiai dienų, spalio 25-ąją.
Gaisravietė ir gaisro padariniai nesutvarkyti iki šiol. Gaisro nuostoliai ir padariniai sieks ne vieną milijoną eurų, tačiau žala kol kas tebeskaičiuojama. Gaisro priežastis dar nėra nustatyta.
„Ekologistikos“ vadovas J. Cicėnas teigia, kad „Civilinės saugos įstatymas numato prievolę valstybės institucijoms aiškiai išreikšti ūkio subjektų teisių ribojimą“, o tokie ribojimai esą „gali būti taikomi ne su visų, o tik su pavojingų padarinių šalinimu“.
Pavojingais padariniais alytiškis verslininkas laiko po gaisro įmonės teritorijoje susidariusias pavojingas atliekas.
Tokių, anot J. Cicėno, tėra iš viso trylika tonų – jas sudaro tepaluotos darbinės pirštinės, likusios po gaisro gesinimo darbų.
J. Cicėnas aiškina, kad visas kitas gaisro metu susidariusias atliekas yra pajėgi ir net privalo susitvarkyti pati „Ekologistika“.
Esą tai numatyta ir įmonės turimame Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane, kuris, J. Cicėno teigimu, suderintas ir su Aplinkos apsaugos agentūra.
Tačiau, DELFI žiniomis, tai nėra koks nors jau po gaisro sudarytas ir patvirtintas planas – įmonės tokius planus privalo pateikti ir suderinti dar prieš gaudamos leidimą ūkinei veiklai.
„Alytaus ekstremalių situacijų komisija riboja mūsų ūkinę veiklą, nors nei didelio pavojingų atliekų kiekio, nei didelio pavojaus aplinkai nėra, ir tai konstatuota pačios komisijos viešuose sprendimuose bei žiniasklaidai teiktuose pranešimuose“, - teigiama J. Cicėno rašte Alytaus miesto savivaldybės administracijai.
Aplinkos apsaugos departamentas šių metų lapkričio 8-ą dieną įmonei „Ekologistika“ surašė privalomąjį nurodymą – parengti ir suderinti su departamentu gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos sutvarkymo priemonių planą.
Tačiau J. Cicėnas tikina, kad Alytaus ESK priėmus sprendimą, kad visomis gaisro metu susidariusiomis atliekomis ir jų tvarkymu rūpinsis Alytaus miesto savivaldybės administracija, „Ekologistikai“, esą, sudaromos kliūtys įvykdyti minėtą aplinkosaugininkų privalomąjį nurodymą.
Iš tiesų, Vyriausybės lapkričio 6-osios pasitarime protokoliniu sprendimu priimta, jog Alytaus ESK įpareigojama sutvarkyti gaisro metu susidariusias pavojingas atliekas.
Tuo tarpu šio sprendimo pagrindu priimtame Alytaus ESK nutarime nurodoma, kad Alytaus savivaldybė rūpinsis visų po gaisro susidariusių atliekų sutvarkymu, tam naudojant Vyriausybės rezervo lėšas.
Gali būti, kad toks lingvistinis neatitikimas bus pagrindas J. Cicėnui įrodyti savo teisumą, jog kitas atliekas pajėgi, ir net privalo, sutvarkyti pati „Ekologistika“.
Tačiau čia gali slypėti ir gudrybė – tokiu atveju, Vyriausybės rezervo lėšos jau būtų pervedamos ne pačiai Alytaus miesto savivaldybės administracijai, o „Ekologistikai“.
Kad Vyriausybės rezervo lėšos rūpi ir pačiai „Ekologistikai“, įmonė neslepia ir minėtajame rašte.
Jame teigiama, kad Alytaus savivaldybei tvarkant visas susidariusias atliekas, jų sutvarkymo kaštai būtų labai dideli nes „valstybės valdomos įmonės „Toksika“, į kurią gabenamos po gaisro susidariusios atliekos, įkainiai yra labai dideli“.
Tai, kad būtent atliekų sutvarkymui skiriami valstybės pinigai rūpi „Ekologistikai“, galima spręsti ir iš įmonės pateikiamų reikalavimų Alytaus ESK: dar kartą įvertinti gaisro teritorijoje susidariusių pavojingų atliekų kiekį ir šalinti tik jas; persvarstyti Komisijos sprendimą, įvertinant „Ekologistikos“ siūlymus dėl pačios įmonės galimybių dalyvauti atliekų sutvarkyme; ir „susitarti dėl galimų priemonių taikymo ir jų finansavimo“.
J. Cicėnas tikina, kad leidus įmonei atliekas sutvarkyti, ji tai padarytų savomis lėšomis. Tačiau tai gali būti gudravimas, mat pagal Civilinės saugos įstatymą, valstybės rezervo lėšos ekstremalių padarinių sutvarkymui skiriamos neprikausomai nuo to, privati ar valstybės įmonė tai daro.
Tiesa, gali būti, kad „Ekologistika“ bandytų minėtas atliekas tvarkyti ne „Toksikoje“, o kitoje įmonėje, gal net kitoje valstybėje, mat Lietuvoje kitos įmonės, pajėgios tvarkyti tokio tipo atliekas, tiesiog nėra.
Ar, tokiu atveju, Aplinkos apsaugos departamentas, kuris ilgus metus nematė „Ekologistikos“ daromų pažeidimų, būtų pajėgus garantuoti, kad pavojingos ir kitos atliekos būtų sutvarkytos tinkamai – klausimas atviras.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis DELFI teigė, kad kol kas J. Cicėno raštas perduotas svarstyti savivaldybės teisininkams, apie jį informuota Vyriausybė ir ministerijos, o sprendimą šiuo klausimu vėliau priims Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.