„Dirbantiems pagal darbo sutartis - jokio skirtumo, kokiu būdu juos pasiekia pinigai už vaikus. Bet, pavyzdžiui, mamai, auginančiai keturis vaikus ir 2017 metais uždirbusiai 500-600 eurų per mėnesį, mokestinė lengvata buvo didesnė nei jos pajamos. Ji negavo tų 30 eurų, kurie dabar mokami už kiekvieną vaiką, skiriant „vaiko pinigus“, mat nemokėjo jokių mokesčių, bet pajamos buvo per mažos, kad galėtų visiškai pasinaudoti mokestine lengvata“, - pavyzdį pateikė ekonomistė.
Pasak docentės, ta pati mama 2018 metais gauna už kiekvieną vaiką po 30 eurų ir realiai pajunta paramos naudą, o 2017 metais naudos negavo.
Šį konkretų atvejį VDU docentė priskyrė socialiai jautresniems, o panašių yra nemažai.
Pasak doc. J. Kalendienės, „vaiko pinigai“ palankesni ir pagal individualią veiklą dirbantiems žmonėms. „Neapmokestinamasis minimumas 2017 metais siekė 200 eurų už vaiką abiem tėvams per mėnesį ir virsdavo trisdešimčia eurų lengvata abiem tėvams. Bet dirbantiems pagal individualią veiklą virsdavo tik dešimčia eurų į rankas. Tuo tarpu „vaiko pinigai“ bet kokiu atveju siekia 30 eurų“, - skaičiavo ekonomikos katedros vedėja.
Kaip pabrėžė doc. J. Kalendienė, „vaiko pinigai“ nėra mokestinė lengvata, nes juos gali gauti visi, nepriklausomai nuo pajamų, mokėjo mokesčius ar ne.
Ekonomistė nežino ir net nesugalvotų, kam realiai pablogėjo situacija mokestinę lengvatą pakeitus į „vaiko pinigus“.
„Manau, dalis žmonių pablogėjimą jaučia, jei darbdavys anksčiau taikydavo neapmokestinamąjį minimumą, o dabar nebetaiko. Atlyginimas dėl to šiek tiek mažėja, bet, kita vertus, auginantys vaikus gauna po 30 eurų už kiekvieną per „vaiko pinigus“, - sakė Eltos pašnekovė.
VDU docentės nuomone, nepasitenkinimui galėjo turėti įtakos ir itin skambus paramos auginantiems vaikus pristatymas, kad bus skatinamas gimstamumas, pinigai seks paskui kiekvieną vaiką ir pan.
„Gali būti, kad žmonės labai daug tikėjosi, o pasirodė, kad paprastam dirbančiam žmogui niekas labai nepasikeitė. Tiesiog vietoje to, kad lengvatą gaudavai kartu su atlyginimu, dabar pinigai ateis iš kitos pusės. Aš neradau pavyzdžių, kokiai visuomenės grupei nauja tvarka pablogintų situaciją, bet ir būtų sunku sugalvoti“, - pakartojo ekonomistė.
VDU docentė apibendrino taip: „vaiko pinigai“ pasiekia daugiau žmonių nei mokesčių lengvata. Jeigu politika - paremti šeimas, auginančias vaikus, „vaiko pinigai“ yra geresnis instrumentas, nes pasiekia daugiau žmonių, net tuos, kurie niekur nedirba, nemoka mokesčių todėl ir negaudavo mokesčių lengvatos, o „vaiko pinigus“ gaus.
„Dideles pajamas gaunantys žmonės nuostolio taip pat nepatirs, nes 2017 metais mokestinė lengvata virsdavo 30 eurų per mėnesį už vaiką abiem tėvams. Dabar tokia pat suma mokama per „vaiko pinigus“, - sakė doc. J. Kalendienė.
Vis dėlto, kaip ekonomistė ir mama, galinti gimdyti vaikus, ji netiki, kad „vaiko pinigai“ paskatins gimstamumą.
„Bandžiau klausti savo rato mamų, ar parama paskatintų gimdyti daugiau vaikų, ir niekas neatsakė „taip“. Sunku tikėtis, kad 30 eurų per mėnesį paskatintų turėti daugiau vaikų. Žmonės ne pagal tai priima sprendimus. Juokinga būtų svarstyti, kiek man valstybė turėtų duoti pinigų, kad pagimdyčiau dar vieną vaiką, tačiau akivaizdu, kad ta suma tikrai nėra 30 eurų per mėnesį“, - sakė doc. J. Kalendienė.
Kaip komentare Eltai teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pernai metais galiojusi papildomo neapmokestinamojo minimumo dydžio lengvata valstybei kainavo 74 mln. eurų, tuo tarpu šiemet vaiko pinigams skirta papildomai apie 195 mln. eurų.
Bendra paramos suma dabar yra 2,5 karto didesnė, nes po 30 eurų per mėnesį nuo šiemet ji skirta ir tiems, kurių šeimos anksčiau jų negaudavo arba dirbantys tėvai papildomos mokesčių lengvatos negalėjo prisitaikyti visa apimtimi arba iš viso negalėjo ja naudotis dėl mažo atlyginimo.
Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, neapmokestinamasis pajamų minimumas, kurio neliko įvedus „vaiko pinigus“, buvo papildomas ir labai geras paramos šeimoms instrumentas, nes, be kita ko, turinčius vaikų žmones skatino papildomai uždirbti.
„Uždirbant mažai ir pradėjus gauti didesnį darbo užmokestį, papildomos pajamos neapmokestinamos dėl taikomos lengvatos. Ir tai yra labai gerai. Aišku, ši priemonė nepadeda žmonėms, kurie nedirba ar uždirba labai mažai, tačiau jiems gali būti skirti „vaiko pinigai“. Mano nuomone, neapmokestinamasis pajamų minimumas ir „vaiko pinigai“ vienas kitam netrukdo“, - sakė metus socialinės apsaugos ir darbo ministrui patarinėjęs prof. R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, užuot sumažinę mokesčius vaikus auginantiems tėvams, valdantieji juos padidino.
„Ne socialinės apsaugos ir darbo ministro idėja buvo viena ranka paimti mokesčių lengvatą vaikus auginantiems tėvams, o kita atiduoti, taip įgyvendinant „valstiečių“ pažadą mokėti „vaiko pinigus“. Atrodė, kad ne visi susigaudys, bet žmonės tikrai susigaudo, kad taip buvo padidintas mokestis turintiems vaikų, nes lengvatos naikinimas reiškia mokesčio padidinimą, taip pat prieštarauja valdančiųjų pažadui mažinti mokesčius turintiems vaikų per mokesčių lengvatą. Buvo negražiai sužaista“, - sakė metus ministro Lino Kukuraičio patarėjo pareigas ėjęs ir sausį iš jų pasitraukęs prof. R. Lazutka.
Reaguodama į R. Lazutkos interviu Eltai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad „vaiko pinigų“ modelis pasirinktas siekiant pasiekti kuo daugiau vaikų. Dalies jų tėvai negaudavo jokių išmokų už vaiką dėl kitokios darbo formos arba gaudavo nevisa apimtimi dėl mažo atlyginimo.
„Europos Komisija visada atkreipdavo dėmesį, kad turime skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie gyvena skurdo rizikoje, ir jiems sunku tenkinti būtinus poreikius. Šiuo metu jau esame gavę teigiamą įvertinimą iš Europos Komisijos dėl vaiko pinigų skyrimo visiems vaikams, kadangi universalios išmokos už vaikus, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, užtikrins socialinį teisingumą ir sumažins vaikų skurdą“, - rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme Eltai.