Politiko įrašyti pokalbiai dabar gali tapti jo pagrindiniu koziriu teisme įrodinėjant, kad Panevėžyje niekam nebuvo paslaptis, jog iš Savivaldybės krepšinio plėtrai gavusi 2,5 mln. Lt Lietuvos krepšinio federacija (LKF) parems privatų viešbutį.
Dar 2012 metų rudenį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl (LKF) ir Panevėžio miesto savivaldybės sutarties organizuojant Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje eina į pabaigą. Dešimčiai įtariamųjų baigėsi terminas susipažinti su penkiasdešimt šešių tomų, tai yra per 11 tūkst. puslapių, byla ir teikti prašymams.
Žaidime su teisėsauga V. Satkevičius išmetė aukščiausią kortą – prokurorams pateikė keturis garso įrašus, atskleidžiančius Savivaldybės ir federacijos derybų užkulisius.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje V. Satkevičiui buvo pateikti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba ir sukčiavimu stambiu mastu. Vis dėlto dabar jam beliko kaltinimas netinkamai vykdžius mero pareigas. Esą jis žinojęs, bet nuo Tarybos narių nuslėpęs, jog Lietuvos krepšinio federacija planavo užvaldyti Savivaldybės pinigus, kad paremtų „Romantic“ viešbutį.
Buvęs meras tikina namuose atsitiktinai aptikęs jo garbę galinčius apginti įrodymus – kompaktinį diską su dviejų Vyriausybės posėdžių ir dviejų, vykusių Panevėžio savivaldybėje, garso įrašais. V. Satkevičius aiškina juos padaręs nešiojamuoju darbo kompiuteriu.
„Kai dar nebuvau meru, tik vadovavau Švietimo komitetui, paprašiau į kompiuterį įdiegti įrašymo programą. Tapus meru kompiuteris tas pats liko. Gal šeštąjį jausmą turiu?“ – svarsto V. Satkevičius.
Išgąsdino Finansų ministeriją
Iš pateiktųjų garso įrašų matyti, kad apie pinigus, reikalingus „Romantic“ viešbučio rekonstrukcijai, kalbėta ne tik Panevėžio valdžios kabinetuose, bet kur kas platesnėje auditorijoje.
2010-ųjų sausį meru tapęs V. Satkevičius jau po poros savaičių buvo kviečiamas į Vyriausybę dėl 2011-ųjų Europos krepšinio čempionato organizavimo. Jame Organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas čempionatui rengti iš valstybės užsiprašė 25,5 mln. Lt. Finansų viceministras tokią sumą iš karto įvardijo nerealia. Tada ir buvo iškelta mintis, kad krepšinio fiestos finansine našta turi pasidalyti ir šeši miestai, kuriuose numatytos rungtynės. Tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Raimundas Alekna iš karto pareiškė, kad Panevėžys neturi tinkamo viešbučio. Nors FIBA (tarptautinė krepšinio asociacija) išsirinko „Romantic“, tačiau pateikė nurodymus, ką jame derėtų pertvarkyti.
Atsikratė viešbučio
Garso įrašai akivaizdžiai įrodo, kad apie krepšinio čempionatą buvo kalbama siejant su „Romantic“ viešbučiu. Panevėžiečiai buvo spaudžiami: neturėsite viešbučio – nematysite ir čempionato. Biudžeto lėšomis remti privatų verslą būtų buvę neteisėta, tad Savivaldybėje vykusiame pasitarime visos trys šalys išgrynino priimtiniausią variantą – pervesti pinigus federacijai. Ką reikštų tokia parama, konkrečiai įvardijo tuometė vicemerė Gema Umbrasienė.
„(..) galbūt tie pinigai galėtų būti tiesiog pervesti federacijai ir federacija paskui tuos pinigus kažkokiu būdu perkeltų į viešbučio statybą“, – posėdyje aiškinosi politikė.
Vladas Garastas, LKF prezidentas, patikino, kad federacija ir anksčiau iš valstybės gautomis lėšomis remdavusi privačius klubus – jiems, tai yra privačiam verslui, skirdavo milijonus.
„O toliau jau federacija viešbučiu rūpinasi, nebe mes“, – konstatuoja V. Satkevičius.
„Tai sutariam. Orientuojamės į „Romantic“ pagal tokią schemą: Savivaldybė pinigus skolinasi, perveda federacijai, federacija – „Romantic“ akcininkams. Jie vykdo statybas. Ir Savivaldybė žiūri, kaip tas lėšas atgaut“, – užtvirtina premjero patarėjas R. Alekna.
Vilko į vatą
Taigi 2010-ųjų kovo 4-ąją Panevėžio savivaldybėje, dalyvaujant pasitarime 14-iolikai žmonių – LKF, Vyriausybės ir Savivaldybės atstovams – gimė galutinis planas, kurio peripetijas jau trečius metus bando aiškintis Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai ir prokurorai. Tiesa, R. Alekna tuomet įspėjo apie tokią schemą viešai nekalbėt, bet, anot V. Garasto: „Panevėžy prie stalo reikalai sprendžiami. Reikia įvilkti į vatą. Panevėžys turi gauti premiją.“
Svečiai susirūpino, kaip meras komentuos situaciją žiniasklaidai. Tuometė administracijos direktorės pavaduotoja pasiūlė sprendimą: reikia, kad Darius (mero patarėjas viešiesiems ryšiams – aut. past.) ateitų ir pasakytų, kaip kalbėti žiniasklaidai. Ir sutarė: į visuomenę apeliuoti, jog miestas, suvokiantis didelę čempionato naudą, turi investuoti, kad jam sugrįžtų keleriopai, o viešbučio klausimą palikti federacijai.
Krepšinio gelbėjimo planas, naudingas „Romantic“ viešbučiui, pristatytas politinei daugumai ir Panevėžys padėjo tašką: Savivaldybės tarybos posėdyje nubalsuojama už tai, kad iš biudžeto 2,5 mln. Lt būtų sumokėta LKF. Dingstis – Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos rungtynėse Panevėžio arenoje žaidžia Lietuvos rinktinė ir penkerius metus federacija Aukštaitijos sostinėje populiarina krepšinį.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai teigia surinkę svarių įrodymų, kad federacija šiuo atveju tebuvo skraistė pridengti už Aukštaitijos sostinės mokesčių mokėtojų lėšas privačiam verslui suteiktą paramą. O V. Satkevičių stebina, kodėl šioje istorijoje jam krenta kaltė netinkamai vykdžius pareigas.
„Vyriausybė Panevėžį tiesiog spaudė ką nors daryti dėl „Romantic“. Mes pervedėme pinigus federacijai, o toliau ne Savivaldybės reikalas. Nuėję į parduotuvę ir sumokėję už saldainius irgi nesirūpiname, kas su tais pinigais bus daroma, mums svarbiausia, kad saldainiai būtų kokybiški“, – argumentuoja V. Satkevičius.
Jo neguodžia, kad nuo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo įtarimai sušvelninti iki aplaidaus pareigų vykdymo.
Buvęs meras laužtais iš piršto vadina įtarimus, esą už 2,5 mln. Lt skyrimą federacijai balsavę Tarybos nariai neturėjo informacijos, kad jie skiriami ne vien krepšinio renginiams Panevėžyje.
„Laimė, turiu ne tik posėdžių įrašus, bet ir krūvas straipsnių žiniasklaidoje, kur kalbama apie krepšinį ir „Romantic“. Viskas buvo vieša“, – aiškina politikas.
Negaišo laiko
Prieš ketverius metus vykusias pirmenybes, nori ar nenori, tenka prisiminti ir dar keliems Panevėžio savivaldybės atstovams.
Įtarimai dėl aplaidaus pareigų atlikimo pareikšti Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjui Antanui Stokai bei tuomečiam Kūno kultūros ir sporto centro direktoriui Broniui Pliavgai. Jiedu buvo įtraukti į Priežiūros komisiją, kurios tikslas – pasirašinėti darbų atlikimo aktus pagal Savivaldybės ir LKF pasirašytąją sutartį.
Įtariama, kad abu parašus galėjo raityti nekontroliavę, ar renginiai, už kuriuos iš anksto Savivaldybė sumokėjo federacijai, iš tiesų vyko. Bylos duomenimis, už dalį renginių buvo pasirašinėjama dar net nesudarius sutarties tarp Savivaldybės ir LKF, tik turint miesto Tarybos sprendimą.
A. Stoka neslepia, jog šioji byla jam paini ir nesuprantama. Vedėjas tikina su ja gerai nė nesusipažinęs.
„Kur ten 50 tomų galiu perskaityti? Neturiu tiek laiko STT sėdėti ir skaityti, o už kopiją mokėti reikia“, – „Sekundei“ teigė valdininkas.
A. Stoka tikina buvęs tik menkas sraigtelis.
„Aš tik vykdžiau vadovų nurodymus. Ką man liepė, tą dariau. Čia politinė byla“, – aiškino vedėjas.
Bylos neskaitęs pripažįsta ir B. Pliavga. Jis sako tuos reikalus patikėjęs advokatei.
„Apie jokius viešbučio remontus aš nežinojau, o varžybos vyko, su jomis mes susitvarkėme. Kodėl aš turėjau kontroliuoti čempionato organizacinius reikalus?“ – stebisi B. Pliavga.
Dar vienas įtariamasis – buvęs mero patarėjas Darius Simėnas, teismo laukia Švedijoje, kur įsidarbinęs statybų sektoriuje.
Dėl korupcijos skandalo istoriniu Panevėžiui tapusio krepšinio čempionato susieti įtariamieji politikai ir valdininkai jau trečius metus negali disponuoti savo turtu. Jų visų nekilnojamasis turtas areštuotas.
Rekordinė byla
Trečius metus besitęsiantį tyrimą rekordiniu vadina ir patys pareigūnai. Apygardos prokurorė Aurelija Gališanskytė sako nepamenanti korupcinės bylos su tokiu dideliu būriu įtariamųjų. Jų – net dešimt. Be Panevėžio valdininkų ir politikų, įtarimai korupcija pareikšti tuomečiams Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, direktorei Rasai Liuimienei, buhalterei Ramutei Čižauskaitei, advokatei Dianai Dūdienei bei juridiniam asmeniui – pačiai LKF.
Nors įtariamiesiems jau išseko laikas susipažinti su byla, prokurorė nedrįsta prognozuoti, kada ji pasieks teismą. A. Gališanskytės teigimu, byla rekordus muša ir dėl įtariamųjų pateiktų skundų.
„Sekundės“ žiniomis, dėl procesinių veiksmų įtariamieji teismui ir aukštesniajam prokurorui yra pateikę apie 40 skundų.
Pasak A. Gališanskytės, kol jie neišnagrinėti, byla negali būti perduota teismui. Tiesa, prokurorė pripažįsta, kad dalį skundų teismas pripažino pagrįstais. Vienas tokių – dėl procesinės prievartos priemonės – teismas pripažino, kad įtariamajai ji buvo pritaikyta neteisėtai. Pareigūnai teigia bylos detalių ir tyrimo eigos negalintys komentuoti, kol byla neperduota teismui.