„Kreipimęsi prašau pripažinti VSD pažymoje pateiktus duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą, jokių finansinių ar žalos klausimų nekeliama. Toje pažymoje yra bent trys epizodai, kuriuose esu paminėtas. Mano giliu įsitikinimu, ten yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys susiejant faktus ar įvykius, kurie niekaip nesisieja arba net darant sąmoningas, ar dėl neįsigilinimo klaidas“, – BNS pirmadienį sakė R. Šukys, šiuo metu einantis Seimo kontrolieriaus pareigas.
Pasak jo, parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio politikams atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) VSD pateikė neteisingą informaciją apie jo kandidatavimą į Seimo pirmininko pareigas 2009 metais. Be to, pasak eksministro, viename iš epizodų supainiota jo priklausomybė partijai.
„Bent trys epizodai, kur dėl nepakankamo atidumo – tai čia švelniausias įvertinimas, ar žmonės, kurie rašė tą pažymą šiuo metu nepasivargino pasigilinti į faktus, kas iš tiesų tuo metu prieš dešimtį metų buvo“, – kalbėjo R. Šukys.
Pasak eksministro, VSD gresia patirti reputacinę žalą, jei teismas patvirtintų jo ieškinį.
„Jei bent trys epizodai, kurie neatitinka tikrovės – arba visai neteisingi, arba pateikti klaidingai interpretuojant – galiu tik daryti prielaidą, kad, matyt, kitų asmenų atžvilgiu ar kitų aplinkybių vertinimuose tų klaidų irgi gali būti. Ir tokiu atveju institucijos, kuri labai svarbi valstybėje, autoritetas gali nukentėti, jei teismai konstatuos tas klaidas“, – kalbėjo R. Šukys.
VSD šio R. Šukio ieškinio nekomentuoja. Departamentas BNS patvirtino, kad tai jau antras ieškinys teismui, susijęs su parlamentiniam tyrimui teikta informacija.
R. Šukys buvo kelių kadencijų Seimo narys (2000 – 2012 metais), 2006 – 2007 metais buvo vidaus reikalų ministru, 2008 – 2010 metais – Seimo pirmininko pavaduotoju, 2010 – 2012 metais dirbo sveikatos apsaugos ministru. R. Šukys buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.
Seimo NSGK pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip pagrindinį proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
„Minėtu laikotarpiu R. Kurlianskis bendraudamas su T. Dapkumi, rinko informaciją bei galimai koordinavo T. Dapkaus veiksmus, kurie buvo susiję su tuometinio Seimo pirmininko A. Valinsko atstatydinimu. R. Kurlianskiui domintis galimomis kandidatūromis Seimo pirmininko pareigoms eiti, T. Dapkus informavo, jog Seimo nario R. Šukio kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R. Šukio kandidatūros tinkamumą, R. Kurlianskis perdavė MG valdybos nariui R. Raulynaičiui, kuris perdavė R. Šukiui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y.koncernas, jį palaikys, R. Raulynaitis atsakė: jau padedam ir ne tik galvoti“, – rašoma VSD informacijoje.
Pasak R. Šukio, informaciją rašę pareigūnai iškraipė informaciją.
„Seimo pirmininkė (Irena Degutienė – BNS) tuomet buvo išrinkta per vieną dieną. Tai kai nekandidatavau, partija nei svarstė, valdyba nekėlė (kandidatūros – BNS). Pagal koalicijos sutartį mums nebuvo jokių galimybių aštuonių narių frakcijai turėti Seimo pirmininko pozicijos. Dar du ministrai nuo partijos deleguoti buvo. Per vieną dieną tai negalėjo būti sprendžiama ir nebuvo“, – teigė R. Šukys.
Tiesa, žiniasklaida, remdamasi neoficialia informacija, 2009 metais taip pat buvo minėjusi R. Šukį kaip galimą kandidatą į parlamento pirmininko pareigas.
VSD R. Šukio pavardę mini ir dar viename epizode.
Saugumo duomenimis, įsteigus Lietuvos liberalų sąjūdį, „MG Baltic“ atstovai „derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje“.
„2008 metų lapkriti G. Steponavičius teiravosi R. Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus Regimantą Čiupailą bei Raimondą Šukį: „Aš frakcijos seniūnas, Čiupaila ir Šukys - ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“. O R. Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“, – rašoma VSD informacijoje.
Tačiau R. Šukys pabrėžia niekuomet nepriklausęs Liberalų sąjūdžiui ir buvęs kitos partijos - Liberalų ir centro sąjungos nariu. Anot jo, šiuo atveju VSD daro akivaizdžių faktinių klaidų.
Jis taip pat neteisingais vadina VSD teiginius apie jam koncerno darytą įtaką būnant sveikatos apsaugos ministru. Eksministras minimas kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį koncernui siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
„Visiškai nepagrįsti vertinimai, kad neva „MG Baltic“ derino mano kandidatūrą nuo Liberalų sąjūdžio, nors nebuvau niekada tos partijos narys, kad naudojosi įtaka man siekdami medicinos įstaigose konkursus laimėti, kas irgi visiškai neatitinka tikrovės, nes ministerija nei vykdė, nei kuravo jokių statybų projektų, juos tiesiogiai vykdydavo sveikatos priežiūros įstaigos“, – kalbėjo R. Šukys.
Jis tikino vieną „MG Baltic“ atstovų advokatą Romaną Raulynaitį pažįstantis nuo 1999 metų, kai abu dirbo tuometinėje Vyriausybėje patarėjais, tačiau tikino jokios koncerno įtakos nepatyręs.
Anksčiau VSD į teismą yra padavęs Liberalų sąjūdis. Partija prašo teismo neatitinkančiais tikrovės ir kenkiančiais partijos reputacijai pripažinti išslaptintoje ir paviešintoje VSD pažymoje naudojamus teiginius, kad „2006 metais koncernas MG įsteigė pilnai kontroliuojamą partiją“, kad Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis (LRLS) įsteigtas vadovaujant koncerno „MG Baltic“ vadovams Dariui Mockui ir Raimondui Kurlianskiui, kad steigiamai partijai buvo parinktas vadovas, kad LRLS –ilgalaikis minėto koncerno politinis projektas.
Taip pat prašoma įpareigoti VSD ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo paskelbti paneigimą nurodytose žiniasklaidos priemonėse.
Dalis VSD informacijos buvo išslaptinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašymu. Komitetas atliko parlamentinį tyrimą dėl interesų grupių poveikio politiniams procesams.
Seimo patvirtintose komiteto išvadose nurodoma, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir galios grupe.