Kaip naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Alvidas Lukošaitis, ketvirtadienį perskaitytas šalies vadovės metinis pranešimas paliko gerą įspūdį.
"Spalvinga kalba, savo intonacijomis, pastebėjimais, pastabomis, vertinimais, pasiūlymais, sakyčiau, apmąstyta, su stiliumi, skleidžianti tam tikrą dvasią, kas yra svarbiausia. Konceptuali, sakyčiau, net konceptualesnė nei įprastai, nuausta, susiūta tokiais pakankamai gražiais, nenutrūkstančiais siūlais", - sakė A. Lukošaitis.
Pasak politologo, ši kalba, ko gero, yra viena ilgiausių Prezidentės kalbų, tačiau šio metinio pranešimo kategoriškai nebuvo linkęs sieti su gegužę vyksiančiais rinkimais. Kita vertus, būtų keista, jei politikos veikėjas neišnaudotų šio labai stipraus instrumento - metinio pranešimo - artėjant rinkimams.
Tai, kad D. Grybauskaitė šiais metais metinį pranešimą skaitė šiek tiek anksčiau nei įprastai, pasak politologo, rodo tam tikrus apskaičiavimus, kuriuos galima laikyti blaiviais.
"Geriau daryti tokį pranešimą - Prezidento metinį pranešimą- ne rinkimų kampanijos metu ir netgi ne pasibaigus, o prieš rinkimų kampaniją. Manau, kad visai pasvertas sprendimas", - teigė pašnekovas.
A.Lukošaičio įsitikinimu, tradiciškai D. Grybauskaitės kalboje būna daug kritinio aštrumo - kai kam kliūna, kai kas gauna "ir per kepurę". Šioje kalboje stiprus mostelėjimas buvo į Valstybės saugumo departamento, prokuratūros pusę. Tai esą liudija ir leidžia tikėtis tam tikrų pokyčių šiose srityse.
Politikos apžvalgininkas nemano, kad Prezidentė metiniame pranešime stengėsi aprėpti viską giliai, detaliai lukštenti kažkokias problemas.
"Ir man pačiam vertinant patį pranešimą, atrodo, kad yra sąmoningas pasirinkimas strateginiu lygmeniu padaryti apžvalgą. Tai, manau, visiškai tinkamas pasirinkimas, o jeigu galvotume apie kažkokius trūkumus ar pasigedimus, turėtume leistis į konkrečias viešąsias politikas. Tų politikų yra labai daug, bet, kaip ir minėjau, tas strateginis požiūris pateisina, kad Prezidentė per daug ir nesivėlė į viešųjų politikų analizes, galbūt šiek tiek tik buvo paliesta sveikatos apsaugos sritis.
Kai kuriuose vietose buvo galima pastebėti tam tikrą perteklinį deklaratyvumą - kad ir tos pačios teisminės valdžios sistemoje. Bet, manau, kad sunkiai būtų galima prikibti dėl to, kad kažkur kažkokia Prezidentės kritika buvo nepagrįsta - kaip ir sakiau, dėl to paties VSD, prokuratūros. Labai taiklus ir tinkamas pastebėjimas buvo ir dėl mūsų šilumininkų, šilumos ūkio ir, matyt, konkretus ir kryptingas braižomas siūlomas pokyčių scenarijus dėl šilumos ūkio atsidūrimo valstybės rankose", - sakė A. Lukošaitis.
Politologas tikslingu laikė D. Grybauskaitės paminėtą kai kurių savivaldybių santykį su investicijomis ir jų pritraukimu.
Daugiamečiu ir nuolatiniu D. Grybauskaitės burtažodžiu VU TSPMI dėstantis A. Lukošaitis įvardijo korupciją - tai esą yra visiems suprantamas ir žinomas dalykas, bet jis pakartojamas.
"Čia yra raudona gija, raudonas siūlas ir šitos Prezidentės, ir kitų prezidentų. Čia, matyt, mes jau patys sau užkalbinėjame dantį dėl tos korupcijos iki tam tikro skausmo. Bet didesnių pokyčių tikrai neįžiūrėčiau", - svarstė politikos ekspertas.
A.Lukošaitį labiausiai ketvirtadienį Seime skaitytame D. Grybauskaitės metiniame pranešime kalbos konceptualumo ir apmąstymo prasme nustebino pastebėjimai dėl teisingumo įgyvendinimo, bei galbūt daug ką priversiantis susimąstyti pasiūlymas dėl vadinamojo nebaudžiamojo, atkuriamojo teisingumo, t.y. didesnių pastangų kalbėtis, derėtis, susitarti dėl kompromisų, o nebūtinai, kaip sakė Prezidentė, sodinti į kalėjimą.
"Šiaip tai šitų gražių posakių Prezidentės kalba irgi buvo prisodrinta. Greta oligarchų atsirado ir sukčiai, ir machinatoriai. Tai irgi yra apeliacija į paprastų žmonių klausą, irgi, manyčiau, neatsitiktinai, pirmiausia artėjančių rinkimų fone tai gražiai skamba ir atrodo", - sakė A. Lukošaitis.
Jo vertinimu, metiniame pranešime užtektinai vietos buvo skirta ir užsienio politikai bei gynybai, kas sudarė kone trečdalį kalbos.
"Šitos įtampos tarptautiniuose kontekstuose, vidinio ir aplinkinio saugumo problemos, be abejo, yra labai patogus instrumentas Prezidentei irgi tų pačių rinkimų akivaizdoje. Bet nepasakyčiau, kad čia kažkas buvo perlenkiama ir tuo piktnaudžiaujama. Iš tikrųjų kai kada mums patiems reikėtų stipriau įsignybti, susimąstyti ir permąstyti, ar mes tą laisvę, kuri keliose vietose nuskambėjo, valstybingumą, suverenumą turime kaip savaime suprantamą duotybę, ar tai reikia ginti, puoselėti, pakovoti dėl to. Įvykiai Ukrainoje ir dabar vykstantys aplink mus kaip tik primena mums, jog tai nėra šiaip sau duotybė. Ir (dėl to svarbus. - ELTA) Prezidentės labai stiprus mostelėjimas šita kryptimi su pasiūlymu, konkrečia kalba, retorika, kad tikrai turime įsipareigoti per penkerius metus pasiekti tuos 2 proc. nuo BVP. Į tai, matyt, bus reaguojama strateguojant bent jau tam tikrą šalies raidą artimiausioje perspektyvoje", - kalbėjo politologas A. Lukošaitis.
Neblogą įspūdį Prezidentės metinis pranešimas paliko ir VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovui daktarui Andriui Šuminui. Pasak komunikacijos specialisto, lyginant tiek su ankstesniais pranešimais, tiek artėjančių rinkimų kontekstą, džiugu, kad pavyko išvengti artėjančių rinkimų akcentų ir savipanegirikos.
"Tai buvo daugiau klasikinis metinis pranešimas, kur apžvelgiama situacija šalyje, o ne kažkokių savo nuveiktų darbų išryškinimas ir akcentavimas", - Eltai sakė A. Šuminas.
Komunikacijos ekspertas "grybauskaitišku" vadino pranešimo ilgį, kuris šias metais truko 38 minutes - panašus ilgis buvo ir ankstesniais metais, tai įprasta D. Grybauskaitei.
Lygindamas šiųmetį pranešimą su ankstesniais, A. Šuminas išskyrė ramesnį ir labiau išlaikytą kalbėjimo toną, geriau sudėliotus akcentus, didesnį dėmesio skyrimą saugumui, užsienio politikai, nors, kaip suskaičiavo pašnekovas, įdomu, kad dažniausiai buvo paminėtos JAV, ko ankstesniais metais nebuvo, o tuo tarpu apie kaimyninę Lenkiją iš viso neužsiminta.
"Artimiausios, didžiausios mūsų ES kaimynės nepaminėjimas vėlgi gali sukelti tam tikrų minčių", - svarstė jis.
VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesniuose pranešimuose taip pat buvo minimi oligarchai, tačiau jie nebuvo įvardijami. Šiame pranešime aiškiai buvo įvardintas bent vienas oligarchas, t.y. koncernas "Icor" (buv. "Rubicon Group"). D. Grybauskaitė davė atkirtį "kaikariškam" verslui ir buvo tiesiogiai pasakyta, kad Lietuva neturi būti pardavinėja už sviestą. Pasirinkdama tokią leksiką kaip "biznieriai", "rubikoninis ikoras" , "grobuonis" , "uzurpuoti", "sukčiai", "machinatoriai" D. Grybauskaitė siekė sumenkinti, pašiepti ar ironizuoti.
Komunikacijos specialisto vertinimu, kalbą D. Grybauskaitei padėjo rengti komanda, tačiau galutinius taškus vis tiek ji susidėjo pati - buvo įsiklausyta į pasiūlymus, pastabas, siekta neįsilieti į priešrinkiminius dalykus.
"Artėjantys rinkimai buvo paminėti tiktai vieną kartą, ir jie buvo paminėti visiškai nekaltame kontekste, kai kalbėta apie mažėjantį gyventojų balsavimo aktyvumą. Jeigu ieškotume artėjančių rinkimų užuomazgų, tai vėlgi nekaltame, užsienio grėsmės, kontekste buvo paminėtas siūlymas susitelkti, o ne būtent priešrinkiminiame kontekste, kur Prezidentė siųstų žinią susitelkti apie ją. Džiugu, pliusas, kad Prezidentei pavyko atskirti žanrus, padaryti šį metinį pranešimą metiniu pranešimu, o ne savo rinkimų kampanijos etapo vienu iš elementų", - įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
A.Šumino vertinimu, pranešimas, be abejonės, buvo pirmiausia skirtas politiniams veikėjams: aiškiai kritika išsakyta prokuratūrai, VSD, Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagyrimų saulukė teismai, policija. Kita vertus, kritikos patiems politikams buvo nedaug, nors artėjant rinkimams galėjo pasinaudoti savo potencialių konkurentų kritikavimu.
Apibendrindamas penktąjį Prezidentės D. Grybauskaitės metinį pranešimą, A. Šuminas nematė, kad juo būtų skaldoma visuomenė, nors didelio telkimo taip pat neįžvelgė.
"Aišku, bendrąja prasme buvo paminėta labiau susitelkti saugumo, išorės grėsmių akivaizdoje", - sakė jis.
Seime perskaityti metinį pranešimą Prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai būna apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Prezidentas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.
Vienintelį kartą - 2004 metais - per trumpą tuomečio Prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią Prezidento apkalta ir R. Pakso nušalinimu nuo pareigų, Prezidento metinis pranešimas nebuvo parengtas.
Pagal tradiciją, kartu su Lietuvos parlamento nariais metinio Prezidento pranešimo kviečiami klausytis Vyriausybės vadovas ir ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvos teismų, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, miestų ir rajonų merai, kiti garbingi svečiai.
Pernai šalies vadovė metinį pranešimą pristatė birželio 11-ąją. Šiemet metinis pranešimas buvo perskaitytas anksčiau - prieš Prezidento rinkimų, kuriuose D. Grybauskaitė siekia antrosios kadencijos, kampanijos pradžią.