Konservatorių partijai – nedidelė žala
Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius komentavo, kad šią istoriją galime vadinti ir politine, ir teisine.
„Turbūt pirmiausia teisinė, bet politinis prieskonis yra labai ryškus. Visgi yra kalbama apie Seimo nario šeimos narį. Iš esmės apie investicijas, kurios neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų. Ir pačios Monikos Navickienės laikysena tokia, kuri neleidžia visko taip paprastai suvesti vien į teisinius klausimus.
Realiai dar ne taip seniai iki areštų buvo paklausta, ką ji galvotų apie savo galimybes dirbti Europos Parlamente (EP). Tikėtina, kad ten vieta atsilaisvins, o priekyje jos žmonės, kurie vienmandatėse apygardose kandidatuoja ir didelė tikimybė, kad visi jie gali ir laimėti, kurie ją skirtų nuo tos vietos EP“, – teigė politologas.
Tiesa, pridūrė, kad M. Navickienė nesitiki, kad tiek daug žmonių tą galimybę praleis, bet jeigu tokia galimybė atsirastų, tuomet ji svarstytų.
„Realiai vėl mes kalbame apie žmogų, kuris savo narystės partijoje nėra sustabdęs, nėra ji atsisakiusi ir Seimo narės mandato, o gal ir nebuvo didelės prasmės to daryti, kai šiaip ar taip Seimui neliko daug laiko dirbti. Tai, kad ji savo mandato neatsisako, irgi yra tam tikra prasmė ir pozicijos parodymas.
Realiai visi šie faktoriai neleidžia apie ją kalbėti kaip apie žmogų, kuris yra visiškai padėjęs tašką savo politinėje karjeroje. Aišku, čia gal nėra toks scenarijus, koks galėjo būti. Jeigu iš tikrųjų, kaip deklaruoja pati partija, kad M. Navickienė pati sprendė dėl dalyvavimo rinkimuose.
Jeigu taip tikrai buvo, tada baisu įsivaizduoti, kas būtų, jeigu M. Navickienė ruoštųsi antrajam rinkimų turui Naujosios Vilnios apygardoje. Aš vis dėlto manau, kad tai buvo partijos tik formali pozicija, kad sprendžia M. Navickienė, bet buvo su ja kalbama, koks turėtų būti tas sprendimas“, – pastebėjo jis.
M. Baltrukevičiaus teigimu, faktas, kad žala nėra didžiulė konservatorių partijai, kokia potencialiai galėjo būti, bet taip pat tiesa, kad tai nėra pats maloniausias dalykas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kadangi apie juos rašoma daug neigiamame kontekste.
B. Ivanovas: vyksta elito grupių tarpusavio santykių aiškinimasis
M. Navickienė Seimo rinkimuose nebedalyvauja ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto pasitraukė. Ką dar buvo galima padaryti? Pasak politologo B. Ivanovo, tai daugiau yra filosofiniai klausimai.
„Visą tą istoriją aš vertinu kompleksiškai. Manau, nereikia jos kapoti gabalais, o tiesiog žiūrėti, kas jau vyksta kurį laiką. Tai yra turbūt jau keletą mėnesių, ar daugiau, kai vyksta elito grupių tarpusavio santykių aiškinimasis.
Ir akivaizdu, kad „užvažiuota“ labai rimtai ant Gabrieliaus Landsbergio ir jo kompanijos partijoje, taip pat bendrai toje visoje sistemoje. Matyt, kažkieno lūkesčių jis labai stipriai nepateisino ir todėl jam suduoti smūgiai buvo jautrūs, bet ne kritiški. Kitaip sakant, jokia prokuratūra pas jį neatėjo ir jokių areštų nebuvo. Niekas nesiaiškina jo vilos vertės“, – aiškino jis.
Politologas šią istoriją aiškino per G. Landsbergio perspektyvą ir apskritai partijoje esančių grupių problemas.
„Iš visko sprendžiant, matyt, Gabrielius ir jo artimiausi (čia, aišku, spekuliatyvūs mano pamąstymai) nepateisino kažkokių lūkesčių. Mes juk matėme, kaip viskas prasidėjo, o prasidėjo nuo kažkokio žurnalistinio tyrimo.
Žinote, Lietuvoje nebuvo žurnalistinių tyrimų ir staiga jie atsirado. Jie atsirado iš niekur ir staiga. Aš nežinau, ar taip išvis įmanoma, ar apskritai kažkokios informacijos nutekinimą per vieną ar kitą asmenį medijoms galima laikyti žurnalistiniu tyrimu. Aš tiesiog čia retoriškai klausiu“, – svarstė B. Ivanovas.
Taip pat priminė Šarūno Stepukonio istoriją ir absoliutų jos slaptumą, kadangi niekas nei jo nematė, nei kada ir kur jį vedė.
„Čia greičiausiai mes matome pakankamai viską viešai ir daug informacijos. Netgi laikrodžius parodė. Kai kurie reportažai primena valstybes į rytus: toje pačioje Ukrainoje mes matydavome ir iki karo pradžios, ir kai oligarchai tarpusavyje santykius aiškindavosi, kai ten ateidavo teisėsaugos organai, rodydavo auksinius batonus, laikrodžius, automobilius, interjerus ir t. t.
Todėl aš tai vertinu kaip tokią parodomąją akciją daugiau, kad kai kurie politikai žinotų savo vietą. Visa kita, pavyzdžiui, rinkėjai, elektoraliniai procesai eina savo vaga. Jau seniai mūsų rinkėjai ir partijų sekėjai primena daugiau tokius partijų mylėtojus ir gal net kažkokių grupių adeptus. Kaip mes matome, jų tokie dalykai visiškai nejudina.
(...). Mobilizuotas konservatorių elektoratas puikiai pasirodė ir gerai už juos nubalsavo. [TS-LKD] bus antri, o gal net ir pirmi. Niekas jų rinkėjų pasiryžimo ir tikėjimo partija, kadangi viskas grindžiama Lietuvos politikoje tikėjimu, nepajudins. Todėl visi tie dalykai eina sau, o politinis procesas – irgi sau. Todėl nagrinėti mūsų teisinės valstybės situaciją, manau, kol kas yra beprasmiška“, – tikino jis.
G. Lansbergio kelias nacionalinėje politikoje baigiasi
Kita vertus, pastebi ekspertai, kad ir iki visų šių skandalų G. Landsbergio niekur nematyti ir jis jau anksčiau nusprendė, kad jis nebemato savęs Lietuvos politikoje.
„Aš manau, kad G. Landsbergis puikiai supranta, kad jo kelias nacionalinėje politikoje iš esmės artėja pabaigos link. Jis užėmė užsienio reikalų ministro pareigas, nepavyko tapti Europos Komisjos (EK) nariu, vėlgi partijos vairas greitu laiku bus perduotas, greičiausiai, Ingridai Šimonytei.
Dar iš inercijos Seimo rinkimuose dalyvauja, įsitraukimas praktiškai joks, visiškai minimalus, todėl natūralu, kad Laurynas Kasčiūnas, aktyvus krašto apsaugos ministras, surinko daugiau pirmumo balsų. Aš manau, kad G. Landsbergis nedirbs Seime iki kadencijos pabaigos. Buvę užsienio reikalų ministrai yra dažnai patrauklūs tarptautiniams tyrimų centrams, kurie nagrinėja tarptautinės politikos klausimus.
Galbūt tai ne tokio kalibro, kaip postas EK, bet kažkokioje mažiau svarbioje tarptautinėje organizacijoje galėtų G. Landsbergiui atsirasti vieta“, – teigė M. Baltrukevičius.
Taip pat pastebėjo, kad G. Landsbergio laikotarpiu buvo tikrai bandoma atnaujinti TS-LKD elitą, bet ne viena istorija pasibaigė nekaip.
„Realiai reiktų nepamiršti ir Mykolo Majausko, kuris galiausiai susipyko su partija ir dabar nebėra jos narys. Prieš tai jis kėlė problemų ir „MeToo“ skandalo kontekste. Tadas Langaitis apskritai politika nusivylė ir pasitraukė. Andrius Vyšniauskas teisiamas „čekiukų“ skandalo kontekste. Kristijonas Bartoševčius nebuvo toks svarbus šiai partijai, bet vis tiek buvo naujas veidas ir dar rimtesni kaltinimai.
Tikrai daug tų žmonių, kurie turėjo būti partijos elitas, svarbūs žmonės, dabar jau vienaip ar kitaip politikoje šiuo metu yra muštos kortos. Tikrai dalis tų žmonių, kuriuos G. Landsbergis atsivedė į partijos elitą, jie ten yra, bet nėra tokio rezultato, kokio Landsbergis tikėjosi.“
Galime pamatyti šnipštą
B. Ivanovas taip pat pridūrė, kad pirmojo Seimo rinkimų rezultatai galėjo suteikti drąsos Lietuvos struktūroms, mat besikeičiantis jėgų balansas keičia ir elito jėgų balansą įvairiose aukštose struktūrose.
„Aišku, kad šita istorija turbūt pradeda gyventi savo gyvenimą ir finale turbūt pamatysime didelį šnipštą. Bet kol kas dabar viskas labai sukilę, labai suaitrinta ir medijos vibruoja. Tos vibracijos rinkimų antrojo turo fone vyks toliau, o kas galės iš to kažkokius minimalius dividendus pasiimti, tas pasiims.
Bet akivaizdu, kad socdemai savo rinkėjų nebando mobilizuoti tiek, kiek galėtų. Jie kažkodėl nusprendė, kad jau mūšis laimėtas, kad jie jau gali formuoti koaliciją, o jos formuoti nėra labai iš ko.
Todėl jeigu įvyks taip, kaip dar nebuvo, ir konservatoriai pasirodys antram ture puikiai, tada tos dėlionės atrodys dar kitaip. Vienaip ar kitaip žiūrint į tą situaciją, greitai viską pamatysime. Kol kas spėju, kad situacija socialdemokratų prasme tik blogės.“
