Pagrindinis tikslas
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Seime Arvydas Pocius laidoje „Atviras pokalbis“ priminė, kam NATO aljansas buvo sukurtas.
„Prisiminkime, kodėl atsirado šis aljansas. Po II Pasaulinio karo, kai Sovietų sąjunga buvo išsikėlusi sau aukštus uždavinius, norėjo žygiuoti iki pat Ispanijos ir Portugalijos ir užkariauti visą Europą.
Tą įsibėgėjimą suprato Vakarų Europos šalys ir amerikiečiai pamatė, kad reikia juos pristabdyti. Tai ta mintis išsirutuliojo, kad yra reikalingas bendras kolektyvinės gynybos darinys, junginys“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ priminė A. Pocius.
Pasak jo, kolektyvinė gynyba užtikrina saugumą tos šalies, kuri yra NATO dalis. A. Pocius taip pat priminė, jog kartą NATO perėjo į puolimą.
„Ir reikalui esant NATO sutarties 5–asis straipsnis ir sako, kad jeigu bet kuri ar didelė, ar maža NATO valstybė bus užpulta priešiškų pajėgų, tai visas aljansas reaguoja. Ne tik ginsis NATO, bet NATO jau ir parodžiusi, kad reikalui esant pereinama ir į puolimą, ne vien gynybą. Tą parodė po 2001 metų rugsėjo 11–osios teroro akto.
Po to buvo atsakas. Buvo įkurtas gynybinis junginys ir su „Al Qaeda“ buvo kovojama Afganistane bendromis pastangomis. Tai reiškia, kad ne aljanso teritorijoje, bet ten, kur reikia“, – kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, konservatorių atstovas Seime A. Pocius.
Jis pabrėžė, jog NATO nėra tik karinis aljansas. O bendruose susitikimuose sprendžiama, kaip reaguojama į grėsmes ir sudaromi veiksmų planai.
„Į šią sutartį sueina visos dedamosios valstybės. Ir vyksta šalių vadovų susitikimai, pasitarimai, užsienio reikalų ministrai susitinka, gynybos ministrai. NATO šalių kariuomenių vadų taip pat susitinka. Visi sėda prie bendro stalo ir aptaria saugumo reikalus.
Bet kokiu atveju, jeigu įvyksta kažkoks karinis konfliktas, pasikėsinimas į kažkokią NATO šalį, arba į NATO karių bazę kažkurioje kitoje šalyje, tada ir priimami sprendimai, kaip yra veikiama. Tai yra kolektyvinės gynybos principu veikiantis aljansas. Ir yra nusprendžiama, kaip yra reaguojama, sudaromi veiksmų planai“, – Žinių radijo eteryje pasakojo parlamentaras A. Pocius.
Keli scenarijai
Atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, jog variantų yra daug.
„Rusijos susidūrimo su NATO gali be galo daug visokių variantų. Jo atmesti mes negalime. Šiai dienai mes žinome, kad Rusija turi koncepciją, kaip ji su NATO kariautų. Nes Rusijoje jau daug metų viešai diskutuoja, kaip jie turėtų nugalėti NATO. Kai NATO valstybėse apie tai šnekama tik labai specifiniuose ratuose, tikrai ne viešai, ne atvirai. Arba gal net ir per mažai kalbama, kaip mes galėtume nugalėti Rusiją“, – savo vertinimą Žinių radijo eteryje pateikė atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Rusijos karo su NATO konceptas Kremliuje vadinamas „deeskaluoti eskaluojant“, sakė pašnekovas. Ir jame svarbus vaidmuo galėtų būti skiriamas ir branduoliniam ginklui.
„Jeigu jie pasiryžtų užpulti kažkokią NATO valstybę, jie užima teritorijos tiek, kiek gali, arba tol, kol juos sustabdo, kol NATO geba mobilizuotis ir juos sustabdyti. Ir tada įtraukiamas branduolinis atgrasymas. Mes jau žinome, kad jie Baltarusijos teritorijoje turi „Iskander“ raketas, kurios greičiausiai turi ir branduolines galvutes.
Galima galvoti, kad ta jų koncepcija galėtų būti tokia, kad jie net nebūtinai panaudos jį, bet jie gali įvežti į užimtą teritoriją branduolinį ginklą. Ir tada pastatyti tokį klausimą prieš branduolines NATO valstybes, ar jie tikrai nori rizikuoti branduoliniu apsikeitimu“, – vieną iš scenarijų Žinių radijo eteryje pristatė V. Malinionis.
Dar blogesnis variantas, pasak Žinių radijo pašnekovo, taktinio branduolinio ginklo panaudojimas.
„Nebūtinai okupuotoje teritorijoje, į priekį. Ir tuomet sodinti visą NATO prie derybų stalo ir sakyti, ar norit toliau eskaluoti, ar bandome susitarti“, – kalbėjo atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Jis laidoje „Atviras pokalbis“ tikino, jog ir NATO turėtų transliuoti tam tikras žinutes, netylėti.
„Nes tų žinučių reikia ne tik V. Putinui, bet ir NATO sąjungininkams. Ir mums, tokiems, kurie, sakykime, esame pafrontėje“, – savo nuomonę Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ dėstė atsargos pulkininkas V. Malinionis.
