Ekspertai praėjusią savaitę Vyriausybei pristatė 4 karantino scenarijus. Pagal dabartinius sergamumo rodiklius Lietuvai galima priskirti prasčiausią D scenarijų. Iki kiek laisvesnio C scenarijaus laukia dar ilgas kelias.
„Scenarijus C labai aiškiai sako, kad turi būti ne daugiau kaip 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų. Ką tai reiškia? Apie 14 dienų mes turime turėti skaičius, ne didesnius už 1000.
Šiandien yra antra diena, kai turime tokį skaičių, tiek pirmadienį, tiek antradienį pateikti mažesni skaičiai, testų buvo daryta mažiau, nei yra įprasta. Dar nežinome, kaip bus rytoj, ar neviršysime to 1000 atvejų per dieną“, – Delfi sakė tarybos narys, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis.
Iki sausio 31 dienos karantinas laisvėti neturėtų
P. Skruibis kalbėjo, kad ekspertų pateikti galimi karantino scenarijai nurodo, jog iki sausio 24 dienos, suskaičiavus 14 dienų po atvejų skaičiaus kritimo, apie karantino atlaisvinimus kalbėti sudėtinga.
„Aišku, kad labai suprantamas žmonių noras, jog karantinas laisvėtų. Bet, kita vertus, labai svarbus nuoseklumas, kad žmonės galėtų prognozuoti, žinoti, ko laukti toliau. Jei mes paskelbėme karantiną iki sausio 31 dienos, tai, panašu, jis iki tada ir bus, ne mažiau“, – kalbėjo ekspertas.
Jis teigė, kad nemato didelių perspektyvų, jog iki sausio 31 dienos, iki kada Vyriausybė karantiną paskelbė, jis gali laisvėti.
Jam antrino ir minėtos tarybos veikloje dalyvaujantis duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, ragino palaukti iki sausio 31 dienos.
„Reikia palaukti. Atvejų skaičiai nukrito, ligonių skaičiai dar tik pradeda mažėti. Kol ligoninės neatsilaisvins ir nepasakys, kad jau gali normaliai dirbti, tol mes negalime galvoti apie atlaisvinimus. Daugėja signalų, kad mažėjimas yra tvarus.
Iš mokslinės pusės pasakyti, kad jis yra tvarus, galėsime tikriausiai šios savaitės pabaigoje. Mes turime mažėjimą, bet turime žiūrėti į visus duomenis: ar nėra kur nors kažkas pražiūrėta. Kol kas atrodo, kad pagal visus pjūvius duomenys neprieštarauja hipotezei, jog pandemija slūgsta. Tai labai geras ženklas.
Mes tai galime pasakyti iš mokslinės pusės, bet iš praktinės, kada atlaisvinti, mokslas pasakyti negali, tai priklauso nuo konkrečių dalykų“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Kartu su 4 karantino scenarijais praėjusią savaitę buvo pristatyta ir socialinio burbulo idėja. Esant blogiausiam scenarijui D ji leistų vienišiems žmonėms bendrauti su kitų namų ūkiu, jei abu užtikrintų, kad neturi kitų išorinių kontaktų.
„Aš manau, kad tai būtina padaryti esant scenarijui D. Galvoju, kad tai jau reikėjo ir anksčiau padaryti, bet yra ir kitų nuomonių. Apie tai diskusija tikrai vyksta, šitai reikia padaryti, ir tikrai taip realu padaryti“, – sakė P. Skruibis.
Kalbasi dėl atlaisvinimų
Itin griežto karantino sąlygomis gyvename jau mėnesį. Anot P. Skruibio, ekspertai kalbasi dėl galimų minimalių atlaisvinimų, bet jokio sprendimo dar nėra.
„Galbūt ir reikėtų. Kaip tik dabar vyksta ekspertų taryboje diskusijos dėl žiemos sporto, kas vyksta lauke. Čia galbūt būtų galima apie tai galvoti, negaliu nieko pasakyti, nes sprendimo nėra jokio priimta“, – Delfi sakė jis.
Diskutuojant apie žiemos pramogų sąlygų atlaisvinimą, pasak duomenų mokslininko V. Zemlio-Balevičiaus, to galėtų tikėtis tik tie verslai, kurie gebėtų užtikrinti nustatytų saugumo priemonių laikymąsi.
„Veiklos, kurias, sakyčiau, tikrai galima atlaisvinti, tai visos žiemos sporto veiklos, vykstančios lauke, pavyzdžiui, slidinėjimo trasos ir panašiai. Čia turėtų būti laikomasi apribojimų, tinkamos distancijos, bet lauke užsikrėtimo rizika yra žymiai mažesnė. Jeigu tą slidinėjimo trasos gali užtikrinti, tai jų atidarymas būtų pirmas žingsnis, kurį galima žengti“, – aiškino jis.
Karantino sąlygų lengvinimo paketas ruošiamas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas Delfi teigė, jog dar tikrai per anksti kalbėti apie galimą karantino švelninimą. O nerimą kelia ir iki galo neaiškios viruso mutacijos.
„Tikrai scenarijaus C artimiausiu metu dar nebus, iki jo dar toloka. Manau, kad situacija šalyje stabilizavosi su teigiama tendencija. Bet sakyti, kad mes jau stojame ant bėgių ir važiuosime žemyn, dar tikrai sunku. Ir mes su rūpesčiu laukiame informacijos apie britišką Pietų Afrikos viruso atmainą“, – sakė M. Stankūnas.
Britiškos viruso atmainos grėsmę, vertinant pandemijos situaciją, išskyrė ir LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, profesorė Ramunė Kalėdienė.
„Matome gerėjančius skaičius, bet tikrai situacija dar nėra pagerėjusi tiek, kad galėtume galvoti apie atlaisvinimą, nes sveikatos priežiūros įstaigos yra perpildytos pacientų ir tikrai sveikatos priežiūros sistemoje situacija labai įtempta.
Taip pat mes matome didelių grėsmių iš Jungtinės Karalystės. Visoje Europoje plinta nauja koronaviruso atmaina ir tai yra didelė grėsmė, skaičiai gali greitai šokti į viršų, kaip, pavyzdžiui, buvo Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje“, – patikino ji.
Pašnekovai teigė, kad ekspertai ruošia galimus pasiūlymus Vyriausybei dėl karantino sąlygų lengvinimo.
„O dėl kokių nors palengvinimų, tai tas tikriausiai gali būti. Apie linkmę kol kas negalėčiau pasakyti, nes sausio 17 dieną numatytas posėdis, kuriame ekspertų grupė pristatys parengtus siūlymus Vyriausybei, ar būtų galima ir ką artimiausiu metu padaryti, gal ir nuo tos dienos. Bus svarstoma, kokius siūlymus pateikti Vyriausybei“, – anonsavo LSMU profesorius.
Jis teigė, kad konkrečių pasiūlymų kol kas nenori išduoti, nes dar nėra aišku, ar epidemiologinė situacija šalyje leidžia keisti karantino sąlygas.
„Nenoriu detalizuoti, bet laukti ko nors esminio tikrai būtų per drąsu. Gal kažkokie minimalūs bus. Yra keletas variantų, dar nenoriu jų įgarsinti, tai – diskusijų objektas. Svarstomas galimų karantino sąlygų švelninimo paketas, bet dar kalbama, ar situacija leidžia ką nors tokio įdiegti“, – teigė pašnekovas M. Stankūnas.
Jis aiškino, kad ant derybų stalo yra ir judėjimo ribojimų tarp savivaldybių keitimas, šis klausimas diskutuojamas.
„Mes turime savo siūlymą apsvarstę, bet koks bus Vyriausybės priimtas, tai gal palaukime sekmadienio“, – kalbėjo jis.
V. Zemlys-Balevičius taip pat neatmetė, kad, gerėjant epidemiologinėms sąlygoms, tikrai vertėtų svarstyti judėjimo apribojimų švelninimą.
Tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad nemaža dalimi būtent dėl judėjimo ribojimų atvejų kritimas ir yra matomas. Jis atskleidė žmonėms, kad situacija yra labai rimta.
„Policijos buvimas žmonėms parodo, kad valstybė rimtai žiūri. Kai mes tikrai pamatysime nukritimą, judėjimo tarp savivaldybių draudimas bus atšauktas. Tačiau situaciją reikės stebėti: jei, atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, pradėsime matyti, kad atvejų skaičius vėl pradeda kilti, žinosime, kad ta priemonė yra esminė.
Dauguma žmonių yra sąmoningi ir laikosi numatytų reikalavimų. Bet kontroliuoti tai nesąmoningai daliai, tas blokas, susijęs su judėjimo ribojimu, kai negali pervažiuoti, veikė kur kas labiau nei raginimai per televiziją“, – detalizavo mokslininkas.
Prioritetas – švietimo įstaigos
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas P. Skruibis teigė, kad kalbant apie bet kokį karantino laisvinimą būtina nepamiršti švietimo įstaigų. Kaip prioritetinę sritį, švietimą išskyrė ir profesorė R. Kalėdienė.
„Gal mes galvokime apie bet kokius atlaisvinimus tada, kai galėsime bent jau dalinai atidaryti mokyklas. (…) Mes kalbame ir apie pradinukus, kuriems gana sudėtinga, ir apie abiturientus, kuriems reikia egzaminams ruoštis“, – savo požiūrį Delfi dėstė P. Skruibis.
„Mes kaip tik rytoj ir ateinančiom dienom planuojame tartis su ekspertais dėl ugdymo įstaigų, nes tai yra labai svarbus klausimas, ir dar kai kuriais klausimais – galbūt bus priimti sprendimai šiek tiek pakeisti ribojimus, bet visus žmones plačiai paliečiančių ribojimų sumažinimų ateinančiom savaitėm tikrai nereiktų laukti.
Manau, kad prioritetas yra ugdymo sistema, švietimo sistema, nes tai ypač jautri vieta. Jeigu mes pradėsime paraleliai mažinti ribojimus, tai neišvengiamai pradės kilti skaičiai aukštyn ir vėl užstrigsime su ugdymo sistemos atlaisvinimu“, – tikino R. Kalėdienė.
Anot P. Skruibio, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodo, kad apie 10 procentų mokinių patiria didžiulių sunkumų besimokydami, prisijungdami prie pamokų nuotoliniu būdu, neturi tam tinkamų sąlygų. Tai yra apie 25 tūkst. moksleivių.
„Įsivaizduokime, jei tiek mokinių iškrenta iš švietimo proceso, tai mes garantuotai didiname atskirtį. Tie vaikai dažniausiai ir būna iš nepasiturinčių, kitų socialinių problemų turinčių šeimų. Bet jei jie į mokyklą nueina, tai dar yra šansas, kad ištrūks mokytis, studijuoti“, – svarstė ekspertas.
P. Skruibis akcentavo, kad tos šeimos, kurios gali sudaryti sąlygas savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu, iš šios situacijos išeis galbūt be didelių nuostolių.
„Bet tie žmonės iškris. Todėl, sakyčiau, kad apie bet kokius laisvinimus galvokime tik tada, kai galėsime atidaryti mokyklas, tas į scenarijų C yra įrašyta. Jeigu mes negalime atidaryti mokyklų, kodėl galime atidaryti ką kitą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis kalbėjo, kad bet kuria prasme laisvinant karantiną kyla grėsmė, jog atvejų skaičius vėl pradės didėti.
„Pradėję nuo kitur mes vis atitoliname mokyklų atidarymą“, – aiškino P. Skruibis.
Delfi primena, kad antradienį pranešta, jog per praėjusią parą Lietuvoje užfiksuoti 902 nauji koronaviruso atvejai. Pirmadienį naujų atvejų skaičius per parą siekė 775. Per paskutines dvi paras buvo ištirta kiek mažiau ėminių nei įprasta.
Šiuo metu bendras sergamumo COVID-19 rodiklis Lietuvoje yra 968,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.