Advokatas: tai tik pradžia
Advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ ragino prisiminti baudžiamojo proceso abėcėlę. Jo teigimu, įtarimų pareiškimas tėra pirmoji stadija.
„Įtarimai pareikšti yra tarsi pirmas veiksmas. Dar mes turime neužmiršti ir nekaltumo prezumpcijos, kurią visada pravartu priminti visiems. Po įtarimų pareiškimų toliau bus kaltinimai. Ir galų gale – po jų, byla keliaus į teismą, kur bus įrodyta kaltė, arba paneigta, teismo patvirtinta.
Taigi, mes turime visą šį procesą. Tai dabar generalinė prokurorė kalba apie įtarimų pareiškimą – pačia pirmąją stadiją“, – kalbėjo G. Bartkus.
Jis laidoje kalbėjo, jog kaltinimai K. Bartoševičiui gal net ir nebus pareikšti, o gal ir bus.
„Gali būti, kad teismas priims išteisinamąjį nuosprendį, gali būti, kad pripažins, padarius nusikaltimą. Taigi, mes turime suprasti, kad esame pačioje baudžiamojo proceso stadijos pradžioje“, – pabrėžė advokatas G. Bartkus.
Laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekovas G. Bartkus taip pat priminė, jog iki teismo vykstantis procesas yra neviešas.
„Jau į teismą atkeliavusi byla paprastai būna viešai nagrinėjama. Vėlgi, yra, aišku, išimtis. Šiuo atveju turbūt ir bus išimtis, kad nebus viešo nagrinėjimo. Bet pats procesas iki teismo yra neviešas. Todėl čia labai svarbus yra advokato, gynybos vaidmuo.
Nes jau šitame procese advokatas, gynėjas turi galimybę tikrinti visų atliekamų veiksmų teisėtumą“, – pabrėžė G. Bartkus.
Ne tokių jautrių visuomenei bylų medžiaga gali būti teikiama visuomenei, sakė jis. Bet šioje byloje, anot jo, to tikėtis tikrai negalima.
„Visų pirma – dėl nukentėjusiųjų“, – pabrėžė jis.
Advokatas G. Bartkus teigė, jog šioje istorijoje esančius sutapimus ir galimą informacijos nutekinimą politikai išnaudos.
„Sakyčiau, kad tai yra politinis šios bylos aspektas. Tai įvairios politinės jėgos bando išnaudoti tyrimą, štai tokią informaciją savais tikslais. Man taip atrodo.
Iš tikrųjų, įsivaizduokime, kad pirmadienį gaunamas prašymas, kuriame yra pavardė, tai štai Seimo narys turi du pasirinkimus: gali eiti ir savo noru atsisakyti savo Seimo nario mandato, arba eiti į visą procesą ir Seime bus priimtas nutarimas.
Mes žinome, kad istorijoje buvo atvejų, kai Seimo nariai savo noru atsisakė mandato tam, kad institucijos galėtų atlikti tyrimus, kad tyrimai nebūtų vilkinami, istorija nebūtų tapatinama“, – kalbėjo advokatas G. Bartkus.
Paklaustas, ar K. Bartoševičiui pavyks nusiplauti šią dėmę, jeigu teismas nenustatys jo kaltės, advokatas G. Bartkus teigė, jog bus labai sunku tai padaryti.
„Todėl mes šiandien turime pabrėžti, kad ar kaltas, ar ne – sprendžia tik teismas. Šitą pabrėžti turi visi – tiek politikai, tiek visuomenės veikėjai, net ir prokuratūra gali tai pasakyti, kad visiems žinomas principas galioja. (…) Šitą mes turime kartoti, tam, kad visuomenę įsisąmonintų. Aišku, kad dėmė liks, aišku, kad bus politinės pasekmės. Bet šiuo atveju, jeigu įtarimai pareikšti, esant rimtiems pagrindams, kitokio proceso mes neturėtume net sugalvoti“, – laidoje tikino advokatas G. Bartkus.
Politologė: supurtymas jaučiamas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė laidoje kalbėjo, kad yra sunku pasakyti, kaip ši istorija atsilieps Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS–LKD), kurių frakcijoje Seime K. Bartoševičius dirbo nuo 2020 metų pabaigos iki praėjusio antradienio, kai mandato atsisakė.
„Kas šiandien tikrai nutiko, tai mes turime tam tikrą visuomenėje emocijų pliūpsnį. Emocijos yra nemažos, nes yra matomas bent jau šiuo metu nemažas galimų aukų skaičius. Ir būtent tai, kad tos veikos yra darytos pakankamai neseniai – turint Seimo nario statusą.
Žinoma, visiems dar kartą yra toks emocinis supurtymas, emocijos verda. Natūralu, kad jos gali persilieti ir už to privataus asmens ribų – persilieti ir politikams, visai politinei sistemai. Aišku, ir konservatorių partijai“, – laidoje kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Visgi, ji teigė, jog nujausti, ar kitaip sužinoti, kad kolega daro tokias veikas – faktiškai neįmanoma.
„Ypač, kai neturi kažkokio artimesnio ryšio. O mes žinome, kad K. Bartoševičius yra net ne partijos narys, o rinkimams pasikviestas žinomas veidas.
Politikams tai yra didžiulis iššūkis, nes mes dar matome šios situacijos voliojimą, kaip aš vadinu. Oponentai politiniai irgi nesnaudžia ir neišlaiko to egzamino“, – teigė MRU lektorė.
Dar kyla klausimų
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė patvirtino, jog penktadienį buvo susitikusi su Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė–Nielsen. Jos generalinė prokurorė klausė, ar Seimas neplanuoja šaukti neeilinės Seimo sesijos.
Anot N. Grunskienės, Seimo pirmininkei atsakius, kad ne, ji pasakė apie ruošiamą kreipimąsi ir prašymą surengti neeilinę Seimo sesiją dėl vieno parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Anot generalinės prokurorės, nei pavardė, nei partija, kuriai priklauso politikas pasakytas nebuvo.
Jau pirmadienį, sausio 23 dieną, K. Bartoševičius viešai paskelbė, kad atsisako Seimo nario mandato, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jo prašymą gavo dar penktadienio vakarą.
Generalinė prokurorė N. Gurskienė rašte Seimo vadovei prašė neeilines Seimo sesijos. Anot jos, Seimo pirmininkė pati pasiteiravo generalinės prokurorės, ar kalbama apie mandato atsisakantį K. Bartoševičių. Dėl šios priežasties raštas buvo patikslintas, nurodant konkrečia Seimo nario pavardę.
Politologė R. Urbonaitė teigė, jog klausimų jai dar kyla.
„O dabar pati galvoju – o kokia buvo chronologija – kada buvo kalbėta su Seimo pirmininke, o kurią valandą buvo pateiktas prašymas VRK naikinti mandatą?“ – sakė politologė R. Urbonaitė.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia: