BNS paklausė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologų, ar J. Mattiso pasitraukimas yra pavojingas Lietuvai.
Linas Kojala. J. Mattisas buvo užuovėja triukšmingame ir chaotiškame Vašingtone. Gynybos sekretorių gerbė ir respublikonai, ir demokratai, niekam nekilo abejonių dėl jo kompetencijos ar atsakomybės jausmo einant pareigas. Man įstrigo epizodas, kai tvirtinant jo kandidatūrą į gynybos sekretorius Senate velionis Johnas McCainas paklausė, ar jis pritartų nuolatiniam JAV karių dislokavimui Lietuvoje. J. Mattisas atsakė, jog taip. Tai buvo svarbi akimirka, mat tuo metu abejonių dėl būsimos administracijos laikysenos saugumo ir Rusijos atžvilgiu buvo daug.
Reikia pripažinti, kad J. Mattiso paskyrimas buvo netikėtas, nes juo nuomonė daugeliu strateginių klausimų nesutapo su tuo, ką kalbėjo D. Trumpas. Todėl tai, kad jis neišbuvo visos kadencijos, nestebina. Kaip ir atsistatydinimo laiškas, kuriame jis aiškiai išdėstė kelis dalykus: būtinybę gerbti sąjungininkus; išlaikyti JAV matomumą ir strateginį buvimą karštuose pasaulio taškuose; aiškiai pripažinti grėsmę keliančias valstybes. Paties prezidento pasisakymai daugeliu šių klausimų būna dviprasmiškesni. Todėl bus itin įdomu, kas dirbs vietoje J. Mattiso, ir kiek būsimojo gynybos sekretoriaus nuostatos, ankstesni darbai bus tapatūs D. Trumpui.
Lietuvai aktualiausia, kad JAV strateginės kryptys nesikeistų. Dabar atsirado nežinios dėl to, kas užims šį postą ir kaip tai gali sąlygoti JAV politiką. J. Mattisas traktuotas kaip tas, kuris geba – dėl turimos patirties ir autoriteto – sustabdyti kai kurias prezidento iniciatyvas. Žinoma, sunku įsivaizduoti, jog kas nors galėtų drastiškai keistis, bet nerimo yra.
Margarita Šešelgytė. J. Mattiso pasitraukimas pavojingas dėl keleto priežasčių. Pirma, jis dar labiau sumažins prezidento D. Trumpo prognozuojamumą. Generolas J. Mattisas dažnai vadintas „vieninteliu suaugusiuoju“ prezidento komandoje. Antra, J. Mattisas puikiai suprato mūsų regiono problematiką ir buvo su gynyba susijusių iniciatyvų rėmėjas. Jam pasitraukus netenkame savo advokato administracijoje.
Trečia, J. Matisso laiške, kuriame jis išdėstė pasitraukimo priežastis, didelis dėmesys skiriamas jo nesutarimams su prezidentu dėl partnerių svarbos JAV. Tikėtina, kad ir taip jau nemažos įtampos santykiuose su europiečiais didės. Mums tai labai nenaudinga, nes, viena vertus, gali kilti labai sunkių pasirinkimų, antra vertus, tai naudinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jis senai svajojo supykdyti amerikiečius su europiečiais.
Deividas Šlekys. Na pirmiausia, gal žodis „pavojingas“ yra per stiprus. Taip, J. Mattiso pasitraukimas yra nemaloni žinia Lietuvai, bet ne tik mums. Gynybos sekretorius tikrai buvo vienas iš tų kelių D. Trumpo administracijos atstovų, kurie tarsi buvo sergėtojai senų draugysčių, ramesnio, sistemiško darbo, labiau prognozuojamos JAV politikos. Tai yra politikas, kuris tiki aljansų svarba, tiki, jog JAV reikia draugų ir sąjungininkų.
Žinoma, jis negailėjo aštrių žodžių NATO narėms dėl mažo gynybos finansavimo, bet jis niekad neabejojo paties Aljanso svarba. Jo pasitraukimas įneš daugiau chaoso, bus dar sunkiau suprasti, kokia yra JAV politika, jos prioritetai. Svarbu įvertinti ir tai, kokiame kontekste J. Mattisas pasitraukė. Jis nepritarė D. Trumpo sprendimui išvesti karius iš Sirijos ir Afganistano. Šie sprendimai daug kam buvo netikėti, bet dar daugiau nerimo kelia, jog jie padaryti nepasitarus ir neinformavus sąjungininkų.
Žinoma, JAV saugumo ir gynybos politika yra labai institucionalizuota ir daug įvairių sprendimų bus vykdomi toliau. Tačiau pasitraukus gynybos sekretoriui, NATO ir Lietuva prarado stiprų šalininką ir partnerį, ir taip jau gana komplikuota Vašingtono pozicija NATO atžvilgiu gali tapti dar sunkiau prognozuojama.
Tomas Janeliūnas. J. Mattiso atsistatydinimas yra nerimą keliantis ženklas, nes žinojome, kad J. Mattisas labai kategoriškai yra nusistatęs Rusijos atžvilgiu ir dėjo daug pastangų, kad JAV buvimas Europoje ir kituose svarbiuose taškuose būtų sustiprintas. Amerikiečių pasitraukimas iš Sirijos yra ilgalaikės strategijos dalis užleisti Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus kitiems žaidėjams.
J. Mattisas tai matydamas priešinosi, nes tai reiškė globalios JAV galios susitraukimą. Atsitraukimas iš vieno svarbiausių strateginių regionų reiškia, kad jame stiprės strateginiai priešininkai, tokie kaip Iranas arba Rusija. Tai gali būti priimta kaip JAV silpnumo ženklas, o tokie ženklai gali provokuoti agresyvius priešininko veiksmus ir kituose regionuose. Mums šiuo atveju tie agresyvūs žingsniai galėtų būti pavojingi iš Rusijos pusės.