Tačiau nurodoma, kad šūvio greičiausiai būta netikslaus, todėl nepatvirtinama, kad pasipriešinimo vadas buvo nušautas. Ekspertai taip pat konstatavo, kad A. Ramanauskas-Vanagas kelios savaitės iki mirties buvo žiauriai sumuštas, kankintas, kai kurie sužalojimai buvo itin sunkūs.
Šias išvadas kitą savaitę imsis nagrinėti Genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Tokias prielaidas darantis parlamentaras ir istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad žiauriai kankintas A. Ramanauskas-Vanagas greičiausiai KGB agentus privertė nervintis ir prieš lemtingą šūvį. O ir pačiam budeliui tai buvo tik trečioji auka. Tuo metu mirties bausmės buvo vykdomos šūviu į pakaušį, o, remiantis preliminariomis teismo ekspertų išvadomis, A. Ramanauskui-Vanagui pataikyta į žandą.
A. Anušauskas sako, kad tiksli mirties priežastis gali ir likti nenustatyta, taip pat nenustatyta, ar galėjo partizanų vadą dar gyvą įmesti į duobę kartu su sušaudytais kriminaliniais nusikaltėliais Našlaičių kapinėse Vilniuje.
„Ramanausko sveikata buvo nepataisomai sugadinta kankinimų metu. Aš manau, kad žmogus tiesiog galėjo mirti tomis sąlygomis. Iš ekspertizės ryškėja dar kiti dalykai, kad 2–3 savaites iki mirties jis buvo stipriai sumuštas“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo istorikas.
A. Anušausko teigimu, lieka neaišku, kam KGB paskutinį Lietuvos partizaną žalojo net ir po nuosprendžio paskelbimo 1957-ųjų rugsėjį. Gali būti, kad taip buvo keršijama partizanui, kuris ir teisme laikėsi savo.
Anot istoriko, nei A. Ramanausko-Vanago, nei tuo metu taip pat suimtos žmonos nepalaužė ir KGB niekšiškas bandymas juos prakalbinti į kalėjimą atvežant 8 metų dukrą: „Aišku, tas spaudimas buvo reikalingas (ir KGB galvojo, kad pasiekė savo tikslą) tam, kad Ramanauskas teisme kalbėtų tai, ką nori išgirsti KGB, bet ne kaip buvo iš tikrųjų. Ramanauskas irgi žaidė savo žaidimą. Jam rūpėjo dukros ir žmonos ateitis.“
Partizano dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sako sunkiai ką prisimenanti iš paskutinio susitikimo su tėčiu. Tačiau niekada nepamirš KGB agentų atšiaurumo: prie tėčio neleista net artintis, todėl per kelias minutes trukusį pasimatymą nepavyko pamatyti, kokia jo būklė.
„Kiek žinau ir iš mamos pasakojimų, jis specialiai buvo pasuktas į kitą pusę, neparodomas“, – prisimena A. Ramanausko-Vanago dukra.
Ji sako su nerimu laukianti spalio 6-osios, kai jos tėtis bus iškilmingai perlaidotas. Vėl Antakalnio kapinėse, tik šįkart Valstybės vadovų panteone.
Su tautos pasipriešinimo vadu visuomenė galės atsisveikinti dvi dienas. Spalio 5-ąją Šv. Jonų bažnyčioje nuo 10 ryto iki 8 vakaro, taip pat spalio 6-ąją iki vidurdienio. Vėliau palaikai bus pernešti į Arkikatedrą baziliką, kur po Šv. Mišių procesija A. Ramanauską-Vanagą išlydės į Antakalnio kapines.