Pasak jų, Europa šiuo metu atidžiai stebi imuniteto pasus plačiai taikančio Izraelio pavyzdį, o diskusijos juda teigiama linkme.
„Tie atlaisvinimai nebus tik kelionės. Žiūrint tą patį Izraelio pavyzdį, tai būtų palengvinimas ir verslams, ir kontaktiniam darbui – tai tikrai nebus tik kelionėms. Manau, tai labai svarbu ir ugdymo įstaigoms ir apskritai visam tam mūsų atsigavimui“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Vilniaus universiteto profesorė Aurelija Žvirblienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kęstutis Petrikonis tikisi, kad aiškesnės pozicijos ES diskusijose dėl šio instrumento, leisiančio daugiau išimčių turintiems imunitetą nuo COVID-19, turėtų paaiškėti per porą mėnesių.
„Tai – Europos Komisijos užsispyrimo klausimas. Matome, procesai šiek tiek paspartėjo ir Europos sveikatos sąjungos klausimai. Manau, kad dviejų mėnesių bėgyje šis klausimas turėtų pajudėti. Bet tai priklauso nuo skiepijimo apimčių: pažiūrėkite, Izraelis įsiveda šiuos pasus, kai jau turi 41 proc. paskiepytų pirmąja, ir virš 30 proc, - abiem vakcinos dozėmis“, – teigė K. Petrikonis.
Anot jo, Lietuva su dar keliomis šalimis jau tapo ES pioniere nuo praėjusios savaitės leidusi turintiems imunitetą keliautojams taikyti išimtis dėl izoliacijos.
„Tam tikro nesusikalbėjimo yra, bet Lietuvos pozicija yra labai tinkama šiuo metu“, – pabrėžė jis.
Ekspertų tarybos nuomone, ši priemonė turėtų apimti visus asmenis, kurie koronaviruso testais įrodo, jog turi imunitetą – šių pozicijų prezidentui siūloma laikytis diskusijose Europos Vadovų Taryboje.
K. Petrikonis svarsto, kad pasuose taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie skiepus, testų rezultatus, galbūt galėtų apimti ir simptomų stebėseną. Jis taip pat pabrėžė, kad tokie pasai „be tam tikrų elektroninės stebėsenos įrankių greičiausiai negalimi“.