Remiantis Jungtinių Tautų prognozėmis, po dešimt metų Lietuvoje bus mažiau nei 2,5 mln. žmonių, o po 40 metų, 2060-aisiais, neliks nė dviejų milijonų.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. žmonių.
Ar verta bijoti Jungtinių Tautų prognozės ir kam ruoštis? Apie tai laidoje DELFI 11 kalbėjo Vilniaus Universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas dr. Rolandas Tučas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyr. ekonomistė Laura Galdikienė ir Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Didžioji Britanija vis dar yra patraukliausia šalis nusprendusiems emigruoti
„Jei žiūrėtume į statistiką, tai antrus metus balansas yra teigiamas: grįžtančiųjų yra daugiau negu išvykstančiųjų, – apie migraciją kalbėjo JK lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė. – Tačiau gyventojų mažėjimas priklauso nuo neigiamo balanso tarp mirusių ir gimusių asmenų, todėl vien grįžtančiųjų, ko gero, per mažai, kad būtų atsvertas šis neigiamas balansas ir gyventojų skaičius ilgainiui nemažėtų.“
„Brexit“ sukėlė emigrantų nerimą, prieš kurį laiką buvo pradėta kalbėti apie emigrantų bėdas: negali susitvarkyti dokumentų, bijo važiuoti ieškoti laimės į Angliją, grįžta į Lietuvą arba išvažiuoja į kitas anglakalbes šalis. Kokią situaciją lietuvių bendruomenės pirmininkė mato dabar? „Tikrai ne vienas lietuis susimąstė apie galimybę išvykti iš Didžiosios Britanijos, jei „Brexit“ iš tikrųjų įvyktų, – kalbėjo D. Asanavičiūtė. – Jau trejus metus girdisi, kad žmonės nori ir planuoja grįžti į Lietuvą. Įdomu tai, kad dauguma galvoja, kad jeigu grįžti, tai grįžti į Lietuvą. Tik nedidelė dalis kalba apie išvykimą į kitą šalį.“
Vis dėlto, D. Asanavičiūtės teigimu, kol neįvyko „Brexit“, lietuviai naudojasi galimybe spėti įsikurti Anglijoje: pradėti dirbti arba studijuoti. „Britanija vis dar išlieka ta pačia mylimiausia emigracijos šalimi“, – tvirtino lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Jungtinių Tautų prognozėje įžvelgia keistas detales
VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas dr. Rolandas Tučas laidoje DELFI 11 kalbėjo, kad kai kurie demografiniai procesai yra neišvengiami. Pavyzdžiui – gyventojų augimo tempo sumažėjimas. Vis dėlto, jo nuomone, tiksliai prognozuoti taip toli į ateitį nėra tikslu.
„Dauguma visuomenių išgyvena demografinio perėjimo laikotarpį, tokių visuomenių kaip Afrikos gimstamumo rodikliai mažėja, Europa tai jau gerokai anksčiau išgyveno. Gyventojų skaičius ir toliau palaipsniui augs, bet augimo tempai gerokai sulėtės. Nuo 2050 iki 2100 metų išaugs tik vienu milijardu, kai dabar milijardu išauga maždaug per dvylika metų, – kalbėjo R. Tučas. – Bet kalbant apie mažąsias šalis, tokias kaip Lietuva, į prognozes žiūriu skeptiškai, nes manau, kad nėra įvertinamas tam tikras geopolitinis kontekstas, ekonominis mūsų valstybės potencialas, kuris galbūt labai pasikeistų, jei Rytų kaimynai taptų demokratiškomis valstybėmis, Lietuva galbūt taptų tranzito valstybe.“
R. Tučas pastebėjo, kad Jungtinės Tautos prognozuoja, jog Afrikoje gyventojų skaičius išaugs net tris kartus. Tai, anot jo, keista prognozė. „Ar jie ten sutilps Afrikoje? Ar iš jos nesiverš? Galbūt reiktų įvertinti net klimato kaitos tendencijas, dykumėjimo procesus“, – svarstė R. Tučas ir pridūrė, kad iš kai kurių zonų žmonės bėga jau dabar.
Teigia, kad tiksliai prognozuoti neįmanoma
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyr. ekonomistė Laura Galdikienė teigė, kad šios prognozės nėra tikslios, nes remiamasi ne ateities, o praeities tendencijomis. „Lietuvos atveju tai nėra toks paprastas uždavinys, – apie prognozes kalbėjo L. Galdikienė. – Turbūt nesudėtinga prognozuoti žvelgiant į kitas šalis, gimstamumo, mirtingumo rodiklius, bet kai kalbame Lietuvą ir tarptautinę migraciją, manau, čia yra daugiausia nežinomųjų.“
„Manau, nė vienas neturi to stebuklingo rutulio, į kurį galėtų pažvelgti“, – apie galimybę tiksliai prognozuoti kalbėjo L. Galdikienė.
Ji atkreipė dėmesį ir į klimato kaitą, kai žmonės bus priversti emigruoti Šiaurės kryptimi, tad, anot jos, tai turės įtakos ir šiauriau esančiai Lietuvai.
Pastaruoju metu, anot L. Galdikienės, imigrantų skaičius viršija emigruojančių. „Atvyksta nemažai užsieniečių, kurie apsigyvena Lietuvoje, bet taip pat matome, kad auga ir grįžtančių lietuvių skaičius, – teigė Lietuvos banko vyr. ekonomistė. – Tiesa, lietuvių grynoji emigracija išlieka šiek tiek neigiama, bet gali būti, kad visai greitai tas balansas jau taps teigiamas.“ Ji teigė, kad būtent dėl šių skaičių remtis niūriomis praeities tendencijomis nėra teisinga.
O ar negali vėl atplūsti emigracijos banga? „Neįmanoma prognozuoti. Gali būti, kad šis gerėjantis migracijos balansas – tik ciklinis pakilimas“ – tvirtino L. Galdikienė. Vis dėlto, jos teigimu, šiuo metu vyraujantis darbuotojų trūkumas ir ekonominis laukas nerodo jokių galimų emigracijos bangos tendencijų.
Gimstamumą ir mirtingumą prognozuoti lengviausia
R. Tučas tvirtino, kad kur kas lengviau prognozuojami mirtingumo ir gimstamumo rodikliai, o ne migracijos.
VU docentas pabrėžė, kad Lietuvoje vaikų, tenkančių vienai moteriai, skaičius linkęs mažėti, taip pat moterų gimdymo amžius didėja. „Dabar vidutinis gimdančios moters amžius yra arti trisdešimties. Pirmą vaiką gimdančios yra 27,5. Per ketverius metus amžius prailgėjo maždaug metais, – kalbėjo R. Tučas. – Kuo vėliau gimdo, tuo mažesnė tikimybė, kad gims daugiau vaikų.“
L. Galdikienė pastebėjo, kad tikėtis, kad išsivysčiusioje valstybėje augs suminis gimstamumas – per daug ambicingas tikslas. „Net ir Jungtinės Tautos prognozuoja gimstamumo augimą Lietuvai, kad sieks maždaug 1,8, o dabar yra 1,7“, – įvardijo L. Galdikienė ir pridūrė, kad tose Europos šalyse, kuriose gimstamumo rodiklis yra pakankamai aukštas, prie augančios statistikos prisideda ir imigrantai.
Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys – šiose valstybėse, anot R. Tučo, yra geriausi gimstamumo rodikliai.
Tikslas Lietuvai – sukurti integracijos planą kitataučiams
L. Galdikienė DELFI laidoje tvirtino, kad valstybė turi stengtis susigrąžinti emigravusius tautiečius, tačiau, jos nuomone, kur kas lengviau į Lietuvą pritraukti kitataučius.
„Kalbant apie kitataučių atvykimą į Lietuvą, tai turi būti labai aiški, subalansuota imigracijos politika, kuri turi būti lydima ir užsieniečių integracijos plano. šiandien mes labai mažai kalbame apie integraciją tų žmonių, sakyčiau, tokia tabu tema“, – kalbėjo Lietuvos banko vyr. specialistė.
R. Tučas vardijo, kad pirmiausia galime sulaukti kaimyninių šalių gyventojų: baltarusių, ukrainiečių, rusų ir kitų valstybių. Vis dėlto, praėjus dešimtmečiui, imigrantų iš šių šalių turėtų sumažėti, tuomet turėtų prasidėti tolesnių šalių imigrantų banga.
„Labai svarbu sukurti tinkamą aplinką tiems žmonėms, kad jie nesijaustų svetimais, kad galėtų integruotis į mūsų visuomenę ir kad nesiformuotų getai, – kalbėjo R. Tučas. – Kad jie gyventų pilnavertį gyvenimą ir perimtų mūsų vertybes, mūsų vertybinę sistemą, išmoktų mūsų kalbą.“
Jo teigimu, sukūrus tinkamą integracijos planą Lietuvos ateitį galime sieti su sėkme. „Jei sieksime atsiriboti nuo jų, juos įvardysime kaip svetimus, kaip mums nepriimtinus, priešiškus, tai, vertinant visą demografinę sistemą, tai ves į valstybės pražūtį. Integracinė politika yra be galo svarbi“, – tvirtino VU docentas.
Laidą DELFI 11 kviečiame žiūrėti kiekvieną pirmadienį ir antradienį 11 valandą.