Šiaurės Korėjos dalinių poveikis
Pasak diplomato Albino Januškos, Šiaurės Korėjos kariai į frontą stos ir viskas priklausys nuo Vakarų reakcijos.
„Juk mes matome, kiek daug Iranas, Šiaurės Korėja padeda Rusijai. Vien dėl Šiaurės Korėjos paramos Rusija gali šaudyti po 10 tūkst. artilerijos sviedinių per dieną, o ukrainiečiai negali sau leisti tokios prabangos.
Ir iš esmės Vakarai, JAV, Europa, nieko negalės dėl to padaryti. Mechanizmų kaip ir yra, bet nėra valios. <...>. Šiaurės Korėja turi daug karių, šiuo atveju – mėsos karui. Be abejo, jeigu nebus reakcijos, o aš matau, kad kol kas reakcijos – tik žodiniai grasinimai, jog tai nepraeis; gali būti, kad tai ir liks tik žodžiais, tai tie Šiaurės Korėjos kariai ateis ir turės žūti“, – prognozėmis „Žinių radijo“ eteryje dalijosi A. Januška.
Diplomatas A. Januška kalbėjo, jog Rusijos lyderiui V. Putinui „tinka gąsdinti eskalacija, o mes sėdim krūmuose“.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Jonas Vytautas Žukas teigė esantis skeptiškas dėl Šiaurės Korėjos karių panaudojimo fronto linijoje.
„Man tiesiog labai sudėtinga įsivaizduoti, kaip per tokį trumpą laiką galima pasiekti operacinį suderinamumą, tuo labiau kad ir kalbos skirtingos, procedūros, sprendimų priėmimo procesai, ryšio... Kaip įmanoma tokiam kontingentui, kai kalbama, kad bus pasitelkta apie 10 tūkst. karių, panaudoti juos fronto linijoje. Čia yra logistinės problemos: artilerijos ugnies koregavimas, aviacijos, taikinių nustatymas. Visa tai reikia perduoti ryšio priemonėmis suprantama kalba“, – praktinius sunkumus „Žinių radijo“ eteryje vardijo J. V. Žukas.
Jis pateikė pavyzdį ir prisiminė, kaip sunkiai Lietuvos būrio dydžio padaliniai buvo integruojami į Danijos batalioną, arba bendras Lenkijos ir Lietuvos bataliono operacinis suderinamumas pasiektas tik po metų.
„Šie dalykai nėra jau tokie paprasti. Juk kalbos skirtingos, kaip tu gali susikalbėti priekinėje mūšio linijoje? Tai absurdas. Turi koreguoti ugnies paramą, aviacijos, logistinę paramą, sužeistųjų evakuaciją. Rusai patys labai sudėtingai tai daro tarpusavyje.
Tai dabar integruoti tokį dalinį, divizijos dydžio, kad jis atsidurtų priekinėse linijose ir galėtų efektyviai spręsti kažkokius klausimus... Man neatrodo labai rimta“, – tvirtino buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
J. V. Žukas sako, kad karius iš Šiaurės Korėjos galbūt galima panaudoti užnugaryje: apsaugai, pagalbiniams darbams atlikti. Bet jeigu šis dalinys pateks į fronto liniją, gali laukti skaudus pralaimėjimas, prognozavo „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas.
„Man sudėtinga įsivaizduoti, kad daliniai, kurie negali susikalbėti vienas su kitu, sugeba efektyviai veikti kartu ugnies linijoje. Jeigu taip įvyks, o visko galima tikėtis iš Rusijos, visokių sprendimų esame matę, tai čia laukia fiasko ir sutriuškinimas to dalinio, kuris atvyksta“, – tikino jis.
J. Žemaičio karo akademijos prof. Giedrius Česnakas, kalbėdamas apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje, įžvelgė ir kitą momentą.
„Šis atsiuntimas gali pasitarnauti Rusijai signalizuojant, kad vykstantis karas ir Vakarų parama Ukrainai potencialiai gali sukelti tai, ką visi bijome vadinti pasauliniu karu. Tai yra į Vakarus nukreiptos žinutės: psichologinės, strateginės.
Nereikia būti naiviems stebint tas pačias diskusijas ar Vokietijoje, ar JAV, ar kitose valstybėse, kad visi bijo šios eskalacijos, o pademonstruoti, kad į karą potencialiai gali įsijungti kitų valstybių kariai.
Tos valstybės, kurios turi branduolinį ginklą, ilgalaikę priešpriešą su Vakarais (tarsi toks blokų formavimasis) natūraliai turi signalizuoti, kad viską gali padaryti. Taip raginant neeskaluoti karo, raginant lyg pagalvoti, ar nenorima sėsti prie stalo ir derėtis“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ eteryje dalijosi G. Česnakas.
Ką Rusijoje veikia JT generalinis sekretorius?
Signataras ir ambasadorius Albinas Januška teigė, jog BRICS labiau yra Rusijos vadovo pripažinimo klausimas, o ne realus atsvaros kūrimas Vakarams ir JAV.
„Vladimiro Putino ir Kinijos planas – padaryti BRICS kaip atsvarą Amerikai, Vakarų pasauliui. Tas nelabai vyksta, nes kai kurios šalys nenori dalyvauti, nenori, kad tai būtų padaryta kaip priešprieša Amerikai, sukurta atskira ekonominė sistema <...>. Bet tie dalykai nepavyksta.
Gal čia labiau V. Putino pripažinimo klausimas, kad pas jį dar vis kas nors atvažiuoja. Bet realių dalykų kol kas nevyksta, tai nėra blogai. Tai yra gerai“, – kalbėjo A. Januška „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pašnekovas sutiko, jog šis susitikimas tik įrodo, kad siekiama Rusijos izoliacija nepavyko.
„Ir tai didelė problema, kad mes kažkuria prasme gyvename postAmerikos pasaulyje, kuriame ji prarado absoliučią savo lyderystę. Pasaulis darosi daugiapoliaris. O tai reiškia, kad mums ir nepavyks. Buvo keli Joe Bideno bandymai suvienyti bent jau demokratijas. Tas realiai irgi niekuo nesibaigė. Taigi, mes šiuo metu realiai gyvename tokiame pasaulyje, kur susivienyti aplink Vakarų pasaulį nepavyko ir turbūt nepavyks“, – įžvalgomis dalijosi ambasadorius A. Januška.
J. Žemaičio karo akademijos prof. G. Česnakas paklaustas, ką JT generalinis sekretorius veikia šiame susitikime, teigė, jog atsakyti sunku.
„Iš strateginės perspektyvos, mes kažkodėl nuo 1990 metų įsivaizdavome, kad JT yra už taiką, demokratinį pasaulį. Ne, nes realiai JT atspindi visas pasaulio valstybes. Deja, reikia apgailestauti, kad demokratinių valstybių pasaulyje mažėja. <...>.
Sakykime, suvažiavime dalyvauja Kinija, Indija, įtakingos kitų regionų valstybės. Tas nuvykimas iš Vakarų vertybinės perspektyvos mums atrodo kiek stebinantis. Bet, vertinant didžiąją pasaulio valstybių dalį, joms nėra labai didelio skirtumo, kas vyksta Ukrainoje, nes jų tai neliečia“, – svarstė G. Česnakas.
Jis taip pat teigė, jog Vakarams aiškesnės žinios, kad nebeegzistuoja ta pasaulio tvarka, kuri buvo po 1990 metų, po Šaltojo karo, net negali būti.
„Esame tam tikro strateginio pralaimėjimo zonoje“
Pasak diplomato A. Januškos, dabartinė situacija Ukrainos fronte kelia nerimą.
„Šiuo metu mes pralaimime. Kai sakau „mes“, tai turiu omenyje – Vakarai. Ukrainiečiai gyvybes aukoja, o mes nesuteikiame pakankamai paramos. Rusai slenka kiekvieną dieną metrais į Ukrainos teritoriją. Ir stabilizuoti fronto dėl to, kad mes neteikiame ginklų, nepavyksta. Ateina žiema, kai beveik visa energetikos infrastruktūra sugriauta. Ši žiema tikrai bus rimta.
O tai, kad fronto nepavyksta stabilizuoti, yra labai rimtas dalykas. Gerai, kad ta linija juda gana lėtai. Yra šiek tiek optimizmo, kad ji gali būti stabilizuota“, – kalbėjo diplomatas A. Januška.
Jis pabrėžė, jog norint pasiekti fronto stabilizaciją vis tiek reikia sprendimų, kurių ukrainiečiai prašo ir juos siūlo.
„Bet kol kas nėra valios Vakaruose jau treti metai“, – tvirtino „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas A. Januška.
J. Žemaičio karo akademijos prof. G. Česnakas laidoje sakė, jog jo nedžiugina tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Matau, kad vertinant iš šiandienos perspektyvos būtų gerai, jog Ukraina išlaikytų teritorijas, kurias dabar turi, ir nebeleistų toliau žengti Rusijos pajėgoms. Aš nesakau, kad Rusijos pajėgos labai galingos, bet jos aukodamos milžiniškus žmonių kiekius slenka sraigės greičiu į Ukrainos teritoriją, okupaciją vykdo. <...>
Ir dar blogiau, kad jeigu Vakarai nesuteiks visavertės pagalbos (tai apima ne tik leidimus smūgiuoti į Rusijos gilumą), jeigu nebus suformuluotos visos sistemos, kaip nugalėti Rusiją, pradedant nuo ekonomikos, realių sankcijų, naftos kainos ir kitų dalykų... Tai rusai galės sakyti, kad prieš juos kariavo NATO, Vakarai ir jie laimėjo“, – kalbėjo jis.
G. Česnako vertinimu, jau dabar „esame tam tikro strateginio pralaimėjimo zonoje“.
„Buvo matoma, kad per laiką nualinsime Rusijos ekonomiką, bet pamiršome, jog pas mus vyksta rinkimai. O nuomonės Vakarų valstybėse keičiasi greičiau, nei nualinama Rusijos ekonomika. Net kyla abejonių, ar tikrai yra noras ją nualinti, kad nebegalėtų tęsti karo. Vertinu labai neigiamai. Čia mes esame ties naujos pasaulio tvarkos formavimosi [riba – aut. p.]“, – tvirtino J. Žemaičio karo akademijos prof. G. Česnakas.
Ar Vakarai nori Ukrainos pergalės?
Kalbėdamas apie Ukrainos prezidento V. Zelenskio pasiūlytą pergalės planą, diplomatas A. Januška tvirtino, jog patys Vakarai to nenori.
„Problema ta, kad Vakarai nenori paties žodžio „pergalė“, nes pasiekti pergalę prieš Rusiją, Vakarų įsivaizdavimu, neįmanoma. Todėl tokia strategija ir pasirinkta, kad nė viena pusė nepralaimėtų, ir karas tęsiamas iki kažkokios situacijos, kurios mes dar nežinome.
Mūsų prezidentas gal teisingai sakė, kad tai yra planas, kuris visiems žinomas. Beveik visi punktai jau buvo žinomi, jie tiesiog surinkti į vieną [dokumentą – aut. p.]. <...> Bet pagrindinis pirmas punktas dėl narystės [NATO – aut. p.] turbūt neįvyks. O antras, kad reikia suteikti daugiau ginklų naudoti be apribojimų, yra realus. Jį ir reikia stengtis įgyvendinti. <...>.
Gal galime tikėtis, kad po JAV rinkimų kas nors pasikeis. O iš Europos matome, kad kalbama apie kitų metų finansavimo, paramos Ukrainai mažinimą. Tokia yra realybė“, – konstatavo A. Januška.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas J. V. Žukas sakė abejojantis, kad kol vyksta karinis konfliktas, Ukraina bus priimta į NATO, kaip kad prašoma pergalės plane.
„Atsimenu Gruzijos atvejį. <...>. Tad dabar, kai vyksta karinis konfliktas, negali būti jokios kalbos. O paskui žiūrėsime, kaip jis pasibaigs. Ir tai negali žinoti, kokios taikos sutartys... O turime aiškų kelių šalių nusistatymą bet kokiomis sąlygomis, kaip bepasibaigtų, – jos bus prieš Ukrainos narystę NATO vienareikšmiškai, tuo nė kiek neabejoju. Šuo klausimu nesu didelis optimistas“, – kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas J. V. Žukas.
