„Partija nėra UAB. Jeigu mes pasisamdome firmos vykdantį direktorių, tai tuomet partija virsta korporacija, UAB ar verslo organizacija. Partijos esmė yra, kad ji būtų atvira panašių pažiūrų asmenims. Ji kolektyviai turi formuoti politines idėjas, o lyderiai turi sugebėti kaip tikri politikai patraukti tiek visuomenę, tiek telkti partijos organizaciją. Techniniai vadybininkai tokios funkcijos neatliks“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.
Pasak jo, tokia „Laisvės ir teisingumo“ idėja samdyti pirmininką – vadybininką, primena 2016 m. Sauliaus Skvernelio deklaruojamą profesionalų Vyriausybę.
„Visus aukščiausius postus, ypač kurie susiję su sprendimų priėmimu, politikos formavimu, tai tikrai juos partijoje užima ne vadybininkai, o politikai. Tokios idėjos primena prieš 2016 m. Seimo rinkimus ir populiarią, kabutėse, teoriją apie profesionalų Vyriausybę. (...) Jeigu pažiūrėtume į S. Skvernelio Vyriausybės evoliuciją, tai matytume, profesionalų Vyriausybė didesnė dalimi tapo partine“, – sakė A. Krupavičius.
Klaipėdos universiteto profesorius Saulius Šiliauskas tuo metu teigia, kad tokiomis pirmininko – vadybininko idėjomis bandoma spręsti politinio darinio lyderystės problemas. Anot jo, tiek A. Zuokas, tiek R. Žemaitaitis ar A. Paulauskas turi ribotą populiarumą.
„Matyt, dabartiniai trys lyderiai supranta, kad jie turi ribotą populiarumą. Jie jau pasiekę tam tikras populiarumo ribas arba kad tik praeityje turėjo šį populiarumo piką, tai dabar galbūt tarpusavio lyderystės klausimus bando išspręsti“, – sakė jis.
Anot jo, šiuo metu partijos yra asocijuojamos su politiniu lyderiu, kuris tvirtai deklaruoja partijos vertybes bei ideologiją.
„Deja, turiu pasakyti, kad dabar jau taip yra, kad partija, pirmiausia, asocijuojasi su tam tikra lyderyste ir jos lyderiu. O dabar neva nežinomas, ar visiškai nežinomas asmuo, savo vadybiniais sugebėjimais, bandys organizuoti partijos procesus...Čia gan įdomus sumanymas, bet gal labiau teorinis pasamprotavimas, kiek jis praktiškai veiksmingas bus, tai aš turėčiau daug abejonių“, – sakė S. Šiliauskas.
A. Krupavičius taip pat pažymi, kad gali būti, kad vadinamieji trys muškietininkai nesutaria, kas iš jų bus partijos pirmininkas, todėl ir atsirado ši partijos–vadybininko idėja. A. Krupavičius teigia, kad šią problemą buvo galima išspręsti rotacijos principu.
„Kuomet nesusitariama, kas galėtų būti pirmininku, tuomet įvedamas rotacijos principas. Pavyzdžiui, rotacija gali vykti, kas metai. Vienas dabar yra lyderis, kitus metus jau kitas. Taip politinė organizacija gali ganėtinai sėkmingai veikti. Kuomet vietoj lyderių galios yra deleguojamos vadybininkams, tuomet, matyt, tokia organizacija neturi perspektyvos“, – sakė A. Krupavičius.
R. Žemaitaitis: tai naujadaras
R. Žemaitaitis teigia, kad yra blogai, kuomet Lietuvoje partija tampa vieno žmogaus, „vieno dvasinio lyderio“ organizacija. Anot jo, „Laisvė ir teisingumas“ - didelė organizacija, todėl jai reikia išskirtinų vadybinių gebėjimų.
„Taip, jis bus kaip partijos pirmininkas, kuris atlieka administracijos direktoriaus vaidmenį“ , – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Pasak jo, jie dar negali atskleisti, kas šis žmogus. Bet, R. Žemaitaitis atskleidė, kad žmogus iš privataus sektoriaus.
„Tikrai yra, tik klausimas, ar žmogus ryšis palikti dabartinį darbą privačiame sektoriuje“, – sakė jis.
Paklaustas, ar šis žmogus sugebės deklaruoti partijos vertybes, R. Žemaitaitis teigia, kad partijos strategiją, ideologiją braižys partijos komitetas.
„Bus politinis komitetas, kuris šią ideologiją braižo. Jis yra šio politinio biuro vadovas. Politikai, kurie dalyvauja komitete, formuoja strategiją. Čia kaip yra įmonių valdyme, lygiai taip pat“, – sakė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis patvirtino, kad partijos pirmininko – vadybininko idėja Lietuvoje yra naujadaras.
„Ne, niekur absoliučiai nėra buvę tokio dalyko Lietuvoje“, – sakė jis.