„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ saugumo ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius teigė, kad tikslas užtikrinti nuolatinį, pastovų reikiamos ginkluotės pagal situaciją ginkluotės tiekimą Ukrainai yra esminis.
„Tai yra lemiamas Ukrainos pergalės laidas. Manau, kad apie tą ministrai dabar ir kalba“, – sakė I. Stankovičius.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Arturas Plokšto komentavo, kad iš to, kas matoma, karių Ukrainai netrūksta, o šiuolaikinė technika visų pirma užtikrina persvarą, kur reikia. Jis akcentavo, kad ukrainiečiams reikia technikos, kurią jie pažįsta.
Tarp tokių jis paminėjo tarkime nenaują ir ne patį geriausią tanką T72.
„Varšuvos pakto šalyse jų yra apie tūkstantis, kaip tik dabar yra proga, kur net kažkuria prasme naudinga tokioms šalims kaip Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Čekija, kad jie tuos tankus perduoda Ukrainai, o patys jau tada pilnai persiginkluoja į kitus modelius. Ukrainiečiai moka jais naudotis. Šitame kare ta pati ginkluotė rusų ir ukrainiečių rankose elgiasi kitaip“, – kalbėjo A. Plokšto.
Primena Antro pasaulinio karo situaciją
Saugumo ekspertas I. Stankovičius sakė, kad jam Rusijos puolimas primena Antro pasaulinio karo situaciją, kai puolama mase, kur tik nedidelė dalis karių yra paruošta.
„Kai geležies ir žmonių yra daug, ir aukų skaičius nelabai jaudina Rusijos vadovybės, tada laikyti ištisinį frontą būtų nelogiška, kai turi mažesnį geležies kiekį ir žmonių motyvaciją ir iniciatyvą. Mobili gynyba yra vienas iš elementų“, – sakė I. Stankovičius.
Tarp reikalingų priemonių jis minėjo lengvą nešiojamą ginkluotę kaip „Stinger“, „Igla“, „Javelin“.
„Kaip suprantu jais dabar gausiai aprūpinta Ukrainos ir teritorinė gynyba, ir kariuomenė. Labai svarbu tokiomis priemonėmis įsotinti Ukrainos kariuomenę. Tada teritorinė gynyba pjauna logistinę grandinę, o šarvuotus kumščius atmuša reguliari kariuomenė“, – kalbėjo I. Stankovičius.
Ukraina neturi tokių ginklų kaip Rusija
Kalbant apie tolimojo nuotolio ginkluotę, pasak karo akademijos dėstytojo, ukrainiečių tolimiausio nuotolio ginkluotė yra rusiškos „Točka U“, kurios skrenda šiek tiek virš 100 kilometrų.
„Rusijos „Iskander“ – nuo Kaliningrado iki Madrido. Tai yra manevruojanti raketa, ir ukrainiečiai tiesiog neturi tokių ginklų, kokius turi rusai“, – sakė A. Plokšto.
Vis dėlto jis nepervertino šių ginklų.
„Garsioji naujoji rusiška doktrina, kad jie laimės karą nekontaktiniu būdu, užmėtant „Iskanderais“, apsisaugant S 400, tai gaunasi, kad tradicija laimi, ir anksčiau ar vėliau reikia išeiti iš apkasų ir prieiti iki priešo. Todėl jų teroristiniai smūgiai su ilgo nuotolio raketomis karo eigos nepakeičia.
O karą lems tankai, artilerija, raketinė artilerija, antžeminė oro gynyba ir bepiločiai“, – vardijo A. Plokšto.
Gerai naudojasi tuo, ką turi
Saugumo ekspertas I. Stankovičius įvertino, kad Ukrainos kariai gerai tvarkosi su tomis priešraketinėmis priemonėmis, kurias turi.
„Tos priešraketinės priemonės, kurias turi Ukraina, yra ne tam pritaikytos. Iš esmės Ukraina neturi priešraketinės gynybos sistemų“, – sakė I. Stankovičius.
Jo nuomone, tokių sistemų jiems labai reikia.
„Raketinės atakos gali naikinti technikos ir gyvosios jėgos sankaupas. Jeigu ten šnipai ir palydovinė žvalgyba gali duoti informacijos, didelio tikslumo tolimo nuotolio raketomis gali padaryti gana skaudžių nuostolių . Priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba darosi labai svarbi“, – teigė I. Stankovičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad patys ukrainiečiai nuolat prašo uždaryti oro erdvę.
„Kol kas oro erdvę, manau, ką ir siūlė amerikiečiai, geriausia uždaryti priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos priemonėmis“, – sakė I. Stankovičius.
Karo akademijos dėstytojas pažymėjo, kad ukrainiečiai yra neblogai aprūpinti trumpo ir labai trumpo nuotolio prišlėktuvine ginkluote.
„Su ta ginkluote, esant laimei, galima numušti ir manevruojančias raketas, kurios yra negreitai skraidantis lėktuvas, kuris matosi. Tam reikia tiesiog su „Stingeriu atsidurti toje vietoje, kur jį matai“, – sakė A. Plokšto.
Pasak jo, reikia dar turėti perspėjimo ir taikinių nustatymo sistemą.
„Todėl pirmoje vietoje Ukrainai reikalinga antžeminė tolimesnio nuotolio oro gynyba, kad būtų galima iš didesnio nuotolio pamatyti atskrendančias raketas, ir tada pasiruošti numušinėti“, – kalbėjo A. Plokšto.
Pasak jo, rusiški lėktuvai neskraido bet kur virš Ukrainos, nebent netoli fronto.
„Jie patys supranta, kad bet kokia šturmo lėktuvo ataka gali baigtis jo numušimu“, – sakė A. Plokšto.
O oro erdvės uždarymas, pasak eksperto, nėra įmanomas be kontrolės ant žemės.
„O tai jau reiškia, kad būtų visai kitoks karas“, – teigė A. Plokšto.
Sunkiau puolantiems
Karo akademijos dėstytojas aiškino, kad kare visada sunkiau puolantiems.
„Kadangi tie kurie ginasi, žino, kur bus puolimas, turi laiko pasiruošti. Todėl ir skaičiuojame, kad, jeigu puolame lauke, reikia turėti persvarą tris prieš vieną, o, jei mieste, tai – ir penki, ir dešimt kartais prieš vieną. Tokios persvaros gyvąja jėga Rusijos kariuomenė neturi. Turi maždaug vienas prie dviejų“, – kalbėjo A. Plokšto.
Jis pagyrė ukrainiečius, kad jie moka kovoti.
„Kartais yra logikos atiduoti šiek teritorijos priešui, kad po to jį sunaikintum iš tų vietų, kur nėra kontroliuojama. Pirmame šito karo etape matėme, kad ukrainiečiai praleisdavo tankus, kurių nesugebėdavo sunaikinti. Jie sunaikindavo logistines kolonas, ir po to tie tankai, labai grėsmingi, bet be kuro jie yra tiesiog didelis metalo laužas“, – kalbėjo A. Plokšto.