Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas teigia, kad tikrasis problemos mastas paaiškės rugsėjį ir kviečia ministeriją analizuoti, kodėl šio egzamino, privalomo norint įstoti į nemokamą studijų vietą, rezultatai yra tokie blogi.
„Ko laukti rugsėjį – turbūt, laukti neužpildytų valstybės finansuojamų vietų. Turbūt, tai yra neišvengiama pasekmė. Kadangi yra pinigai skirti, manau, yra labai svarbu, kad šios lėšos būtų racionaliai paskirstomos. Tai – ministerijos kompetencija, tikiuosi, ministerija tarsis ir visi kartu žiūrėsime, kaip jas panaudoti stiprinant aukštojo mokslo sistemą“, – BNS sakė R. Petrauskas.
Šiemet ketvirtadaliu padidinus valstybės finansuojamų studijų skaičių, jų yra per 16 tūkstančių, tuo metu norint nemokamai studijuoti būtiną matematikos egzaminą išlaikė tik apie 10 tūkst. kandidatų.
R. Petrauskas mano, kad neužpildytų vietų gali būti „bent keli tūkstančiai“.
„Yra tam tikras neatitikimas to, ko mokoma mokykloje ir ko reikalaujama egzamino metu. Nes trečdalis neišlaikiusių yra neracionalus dydis, nors nesu ekspertas (...). Tai yra valstybinė problema, manau, norime ir turime prisidėti sprendžiant šį reikalą, ieškoti atsakymų“, – sakė jis, paklaustas, ar sieks, jog ministerija įvertintų tokių rezultatų priežastis.
Jis įsitikinęs, kad ugdymo programų rengėjams būtina atsakyti, ko norima iš matematikos dėstymo mokyklose ir sako, jog universitetas ketina „prisiimti atsakomybę su ministerija peržiūrinti iš esmės šį dalyką“.
„Pedagogų rengimas yra viena dalis, antra, ko turi būti mokoma, kas turi būti ugdoma, trečia – ko turi būti klausiama per egzaminą“, – sakė VU rektorius.
Prognozuoja 6 tūkst. laisvų vietų
Buvusi švietimo viceministrė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Nerija Putinaitė tvirtina, kad dėl abiturientų nesėkmės egzamine, įvertinus ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, dėl stojančiųjų pakartotinai, neužpildyta aukštosiose mokyklose gali būti apie 6 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.
„Aš asmeniškai prognozuoju, kad gali likti iki 6 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose. Tas studijų vietų „pūtimas“ alina aukštąjį mokslą, nes pinigai, kurie galėtų būti skirti aukštojo mokslo kokybei, didinant vieno studento finansavimą, jie skiriami pučiant studijų vietų skaičių, tai reiškia, kad į aukštąsias mokyklas priimama nemažai tų žmonių, kurie net negali jose studijuoti“, – BNS sakė N. Putinaitė.
Ji taip pat mano, kad ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra turėtų atlikti atskirą tyrimą, kodėl šiųmetiniai rezultatai taip smarkiai skiriasi lyginant su pernykščiais rodikliais. Ekspertė tai aiškina užduočių sudėtingumu ir mano, jog dėl skirtumų labiausiai nukentėjo būtent šiųmetiniai abiturientai.
„Lygis negali taip skirtis. Reiškia, arba buvo užduotys suformuluotos sunkesnės, arba suformuluotos nesuprantamai – tą reikėtų išsiaiškinti. Žinoma, daugiausiai kalbama apie tai, kad yra neaukštas matematikos žinių lygis, bet kad yra neaukštas lygis, rodė ir tarptautiniai tyrimai – čia nereikia matematikos egzamino. Egzaminas parodo tik užduočių sunkumą, nes jis gali būti toks, kad jį visi išlaiko. Ir tai nepriklauso nuo žmonių lygio, priklauso nuo sudarytojų“, – įsitikinusi N. Putinaitė.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad matematikos egzamino rezultatai byloja apie sudėtingą švietimo sistemos situaciją, turint omenyje, kad trečdalis egzaminą pasirinkusiųjų, mokęsi šio dalyko dvylika metų, po keturias ar penkias pamokas per savaitę, nesurinko būtino minimumo.
„Klausimas, kaip galima pasiekti, kad mokinys, mokydamasis 12 metų, turėdamas 4,5 pamokas per savaitę, nepereina minimumo. Tai – neįtikėtina, nekalbame apie gerą vertinimą, kalbame apie ribos praėjimą, kuriam 11-12 klasėje mokytis nereikia, pakanka dešimtos klasės, pagrindinės mokyklos žinių. Situacija apgailėtina“, – BNS sakė jis.
Vilniaus licėjaus vadovas įsitikinęs, kad priežasčių šiai nesėkmei yra bent kelios ir jas, jo nuomone, turėtų analizuoti bei įvardinti ministerija. S. Jurkevičius teigiamai vertina kriterijų, jog matematikos egzamino išlaikymas yra būtinas norint studijuoti nemokamai.
„Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje ši riba dar nėra aukšta, sudaromos prielaidos patekti mokiniams, kurie nėra pasiruošę studijoms aukštosiose mokyklose. Ši riba sudaro prielaidas apsaugoti Lietuvą nuo mokinių, kurie nėra pasiruošę studijoms“, – kalbėjo jis.
„Padėtis nekis nei kitąmet, nei dar kitais metais. Čia reikia, kad institucijos, atsakingos už švietimą, įvardintų priežastis eilės tvarka, pagal svarbą ir kiekvieną iš jų pakomentuojant. Tai būtų solidu ir rimta“, – pridūrė Vilniaus licėjaus direktorius.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų, pernai šis rodiklis buvo 82,09 procento. Iš viso šiemet egzaminą laikė 15,2 tūkst. kandidatų.
Norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje, būtina turėti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir bet kurį kitą valstybinį brandos egzaminą arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą, kurio įvertinimai įskaitomi, egzaminą išlaikius ne žemesniu kaip B1 lygiu.