Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė–Tsiskarishvili Žinių radijo eteryje teigė, jog nors nesutarimai tarp koalicijos partnerių nustebinti galėjo, tačiau yra visiškai įprasti.
„Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, žinant, kokia būna pasaulinė praktika, tai, ką mes matome – tie skambūs pavadinimai apie dūžtančias lėkštes, ar skraidančius baldus, atrodo gana įprastas politinis vaizdas.
Galbūt visuomenė yra truputėlį šokiruota dėl to, kad kiek aš pamenu, iš tų dešiniųjų jėgų mes nelabai tikėjomės tokios elgsenos. Na, iš to, kas buvo deklaruota.
Bet realiai tai yra įprasta politinė praktika, kas tikrai vykdavo ir tebevyksta už uždarų durų. Tiesiog mes pamatėme truputį pravertas duris ir kas vyksta viduje“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo KU politologė G. Burbulytė–Tsiskarishvili.
Pašnekovė dar pridūrė, jog įtampas keliančių klausimų tarp koalicijos partnerių yra tikrai daug.
„Ir biudžetas, rinkiminiai metai artėja. Bet mano manymu, ši įtampa yra daug mažesnė nei tada, kai buvo bandoma eiti į naujus Seimo rinkimus. <...> Nesitikėčiau iš šio veiksmo labai didelės atomazgos“, – savo įžvalgomis dalijosi ji.
Delfi primena, kad šių metų pavasarį dėl „čekiukų skandalo“ valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis pranešė, jog bus siekiama pirmalaikių Seimo rinkimų. Vėliau nuo šio plano buvo atsitraukta ir darbas tęsiamas buvusiu sąstatu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Žinių radijo eteryje kalbėjo, jog Tėvynės sąjunga, būdama didžiausia koalicijos partija, turėdama didžiausią svorį, pakankamai ilgai „mažesniuosius koalicijos partnerius priėmė kaip duotybę“.
„Ir jų tam tikrą balsavimą taip, kaip reikia jiems, irgi priėmė kaip duotybę. Šitame kontekste buvo tik laiko klausimas. Artėjant rinkimams ir natūraliai artėjant poreikiui atsiskaityti savo rinkėjams, mažesnieji koalicijos partneriai pradėjo priminti apie save“, – situacijos vertinimą laidoje „Aktualusis interviu“ pateikė I. Kalpokas.
KU politologė G. Burbulytė–Tsiskarishvili sutiko, jog mažiesiems koalicijos partneriams kietumo gal ir pritrūko.
„Bet neatmeskime to labai didelio psichologinio poveikio momento, kad šis dabartinis metas yra tikrai labai sudėtingas – metų pabaiga, artėja kadencijos pabaiga, artėja rinkimai. Tai prideda papildomo streso ir įtampos.
Bet neatmesčiau ir to, kad kai kurie (veiksmai, aut. p.) yra ir rinkiminės kampanijos strategija. Ne tiek noras kietesnį kumštį parodyti“, – vieną iš versijų pateikė politologė.
Ji svarstė, jog koalicijos partneriai galėtų pasinaudoti ir Lietuvoje itin stipria anti–konservatoriška nuotaika.
„Kodėl ir koalicijos partneriams nepasinaudoti, įsilieti į šių choristų gretas?“ – klausimą kėlė KU politologė.
VDU politologas I. Kalpokas teigė, jog konfliktai pačios valdančiosios koalicijos viduje neprisideda prie Laisvės partijos taip siekiamo Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo.
„Neprisideda prie to, kad būtų daugiau geros valios iš didžiųjų koalicijos partnerių. Juolab, kad ir Liberalų sąjūdis dabar labiau dreifuoja link konservatorių nei Laisvės partijos, ko gero, suprasdami, jog kažkuriame segmente jų rinkėjai persidengia. Tada bando pasirodyti didesniais, labiau patyrusiais broliais šioje koalicijoje.
Ir žaidžia stereotipu, kad Laisvės partija yra jauna, nepatyrusi, maždaug studentų atstovybės lygio politika. O Liberalų sąjūdis ir konservatoriai, yra didieji politikos korifėjai, kurie užtikrina stabilumą“, – dar vieną versiją Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ pateikė VDU politologas I. Kalpokas.
KU politologė G. Burbulytė–Tsiskarishvili laidoje taip pat tikino, jog koalicijos subyrėjimas būtų absoliučiai niekam nenaudingas.
„Ar tai būtų savanoriškas Laisvės partijos pasitraukimas, ar jos pašalinimas didesniųjų brolių rankomis. Kodėl sakau, kad pačiai Laisvės partijai būtų nenaudinga, nes jie prarastų postus dabar turimus. O jie yra didžiulis administracinis išteklius, dalyvaujant rinkiminėje kampanijoje, nes esi matomas. Nereikia tada didelių jėgų ir pastangų dėti reklamuojant save“, – pabrėžė pašnekovė.
Tam pritarė ir VDU politologas I. Kalpokas. Jis Žinių radijo eteryje tikino, jog tiek ištvėrus kartu, ir dar nesant kitos alternatyvos, scenarijus nėra realus.
„Tam, kad galėtum drąsiai ką nors griauti, turi turėti planą B. Bet Laisvės partija neturi plano B. Jie galėtų pasilikti (koalicijoje, aut. p.) ir bent teoriška bandyti įgyvendinti kai kuriuos savo programos elementus.
Arba jie gali trenkti durimis ir prarasti bent teorinį šansą. Racionalių skaičiavimų trenkti durimis nematau. Bet kad bus tikrai daug progų pademonstruoti savo principus, tą tikrai matyčiau“, – kalbėjo VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
