Pasak tarnybos, tai, jog mokymosi priemonėse gausu lyčių stereotipų ir išankstinių nuostatų apie moterų ir vyrų vaidmenis visuomenėje, parodė 32 vadovėlių, skirtų 6–7 klasių moksleiviams, analizė.
Peržiūrėti vadovėliai, išleisti ne vėliau kaip 2011 metais ir yra naudojami ugdymo įstaigose šiuo metu arba bus naudojami netolimoje ateityje.
Tarnyba teigia radusi plika akimi nematomų stereotipų net muzikos, geografijos ir matematikos mokymosi priemonėse. Vertintojai turėjo pastabų šioms matematikos uždavinių sąlygoms: „Gėlininkė turi tulpes ir narcizus (...), ūkininkas atvežė į turgų pomidorus, (...) Jonas visą savaitę žvejojo, (...) tėtis nudažė ... tvoros (...), mama nusprendė padaryti meduolių pyragą su bananais, (...) tėtis sumanė nusipirkti automobilį“.
Anot ekspertų, tokie uždaviniai remiamasi stereotipinėmis prielaidomis apie mergaičių ir berniukų pomėgius bei interesų sritis: moterys minimos situacijose su gėlėmis, puodais, o vyrai siejami su techniniais buities darbais, žvejyba, automobiliais, verslumu.
„Ypač dideli lyčių atvaizdavimo skirtumai pastebėti viename katalikų tikybos vadovėlyje. Leidinyje paskelbtose istorijose beveik visuomet pagrindinius vaidmenis atlieka vyriškos lyties atstovai: berniukai, vaikinai, vyrai, senoliai. Moteriškos lyties veikėjoms pagrindiniai vaidmenys yra tekę mažiau nei penktadalyje pateiktų istorijų“, – tvirtinama tarnybos pranešime.
Studijos autoriai atkreipė dėmesį, kad dalyje dorinio ugdymo vadovėlių moteriškos lyties veikėjos neretai vaizduojamos kaip antraeilės, veikiančios šalia pagrindinių veikėjų vyrų, pavyzdžiui, būna tos, kurios rūpinasi ir guodžia. Dažniausiai jos yra be vardų arba neturi jokių kitų jų tapatybes atskleidžiančių charakteristikų.
Anot ekspertų, moteriškos lyties veikėjos taip pat vaizduojamos kaip puoselėjančios ir akcentuojančios savo išvaizdą. Pavyzdžiui, vadovėliuose galima aptikti istoriją apie merginą, kuri yra nepatenkinta savo išvaizda, tyrinėja save veidrodyje. Kitas pasakojimas skirtas mergaitei, kuri norėtų grožio priemonių rinkinio.
„Rasta ir daugiau istorijų: mergina nenori dalyvauti jaunimo susibūrimuose, kadangi yra negraži; mergaitės kalbasi apie tai, kaip svarbu pasipuošti einant į teatrą; mama pakiša pykstančiai mergaitei veidrodį, kad toji pamatytų, kaip jos, piktos, bruožai atsispindės ir įsirėš veide“, – sakoma pranešime.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, įvertinusi studijos rezultatus, pabrėžė, kad mokyklose naudojami vadovėliai ir kita mokymosi medžiaga turėtų būti rengiama ypač kruopščiai, nes prasprūdusios stereotipinės nuostatos apie lytis – atviros ar užslėptos – daro didelę įtaką moksleiviams, jų suvokimui apie moterų ir vyrų vaidmenis.
„Vadovėliuose esančia medžiaga moksleiviai dažnai nelinkę abejoti, nes vadovėlį laiko patikimu žinių šaltiniu, todėl klaidinantys lyčių stereotipai gali itin lengvai paveikti moksleivius. Toks stereotipų formavimas neabejotinai skatina lyčių nelygybę visuomenėje“, – tvirtina A. Skardžiuvienė.
Vadovėlių vertintojai konstatuoja, kad vyrų atliekamų vaidmenų įvairovė čia yra didesnė: jie sportuoja, domisi įvairiais dalykais, nepaklūsta taisyklėms, išmintingai pataria, keliauja, garbingai elgiasi ir pan. Etikos vadovėliuose vyriškos lyties personažai esą neproporcingai dažnai užsiima vieša veikla: keliauja, perka ir parduoda, vadovauja šaliai arba veikloms.
„Kadangi vadovėlių turinys dažniausiai atspindi kultūrinę aplinką, nenuostabu, kad jose galima atrasti ir labai populiarią stereotipinę nuostatą, kad vyras turi būti „kietas“, vadinasi, negali rodyti savo emocijų, būti liūdnas, ko nors bijoti. Etikos vadovėliuose radome akivaizdžių pavyzdžių: „Vyras privalo mokėti apsiginti. Vyras turi atsakyti už savo poelgius”, „Aliuk, tu nepyk ant manęs ir būk vyras – neverk, – sakau jam, puikiai žinodamas, kad jis nukentėjo per mane“, – ištraukas cituoja ekspertai.
Gamtos mokslų vadovėlyje rasta ir tokia užduotis: „Kokio didumo jėgą turi kelti vaikino, kurio kūno masė yra 40 kg, raumenys, kad jis prisitrauktų prie skersinio?“.
Ekspertai tikina, kad moksleiviams matant taip suformuluotas užduotis gali kilti grėsmė, kad bus stiprinama maskulinizmo nuostata, jog „tikri“ vyrai turi būtinai pasižymėti fizine ištverme, stiprumu, sportiškumu.
Kitame dorinio ugdymo vadovėlyje, analizuojant tėvynės temą, pateikiama tokia sąvoka: „Tėvynė – tai ir mūsų dvasios pasaulis, protėvių kalba, religija, dorovinį ir intelektinį turinį vienodai įtaigiai perteikia ne tik protėvių kapai ar mylimosios veidas, bet ir mūsų motinos ašaros, santūrus tėvo apkabinimas.“
Pasak studijos autorių, tekste yra aiškinama apie tėvynės svarbą, tačiau, nagrinėjant temą, stereotipinės lyčių ypatybės gali likti nepastebėtos, taip sutvirtinant nuostatą apie motinų emocingumą ir tėvų santūrumą.
„Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį į lyčių vaidmenis ir temos kontekste pakalbėti apie motinų ir tėvų vaidmenų bei savybių įvairovę“, – pataria ekspertai.
Analizuojant geografijos mokymo priemonės, atkreiptas dėmesys, kad ten dominuoja vyriškos lyties veikėjų žygdarbiai bei pasiekimai, pavyzdžiui, Aleksandras Makedonietis užkariavo žemes, aprašomos Kristupo Kolumbo, Vasko Da Gamos ir kitų vyrų kelionės.
„Tačiau pavyzdyje apie Kristupo Kolumbo kelionę minima tarsi labai nereikšminga detalė, jog šio keliautojo ekspediciją finansavo Ispanijos karalienė. Tai labai svarbus, deja, vienintelis faktas apie moters įtaką, galią pasaulyje. Geografijos mokymosi priemonėse moterų vaidmuo yra antrinis, jų darbai lieka įvertinti nepakankamai“, – kritikuoja tarnybos atstovai.