DELFI primena, kad Ukraina antradienio vakarą pasirašė itin svarbų susitarimą su prorusiškais separatistais šalies rytuose, leisiantį separatistų kontroliuojamose teritorijose rengti vietos rinkimus. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti tolesnę taikos derybų eigą.
Ukrainai esant dėmesio centre, nemažai reakcijų sulaukia ir „Steinmeierio formulė“. „Steinmeierio formulė“ numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas.
„Putino formulė“
Tuo atveju, jei po rinkimų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras galutinėje ataskaitoje patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.
M.Laurinavičius mano, kad „Steinmeierio formulė“ gali būti pavadinama „Putino formule“.
„Visų pirma, ta formulė gražiai vadinasi, o aš ją pavadinčiau „Putino formule“. Prisiminkime, kad tai nėra joks naujas susitarimas. Tai yra 2016 metai, berods, jeigu gerai prisimenu, kai Ukrainoje dar buvo buvusi valdžia ir iš esmės ta formulė buvo atmesta. Ta formulė slepia daugybę pavojų Ukrainoje. Aš tikrai sutinku, kad interpretacijos tikrai gali būti skirtingos.
Būtent ta interpretacija, kad tai yra grėsmė ir pavojai, iš esmės labai aiškiai sako, kad tai, ko norėtų Rusija, viskas ir yra sudėta toje formulėje. O tai, ko reikia Ukrainai, kad būtų užtikrinta sienos kontrolė, kad tas regionas būtų tikrai nepriklausomas – visų šių dalykų ten nėra. Minsko susitarimuose apie tai šnekama, bet jie yra skirtingai skaitomi, todėl šiandien jie yra neįgyvendinti. Šioje formulėje to nebelieka. Dėl tos nežinomybės yra laikoma, kad per Vokietiją ir tikrai palankų jai Steinmeierį, buvusį užsienio reikalų ministrą, įgyvendinta Rusijos politika“, – laidoje „DELFI diena“ sakė M.Laurinavičius.
Rusija įgauna galimybę manipuliuoti
„Steinmeierio formulė“, kuria pripažįstami rinkimai Donbase, jeigu jie rengiami laikantis Ukrainos konstitucijos, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ataskaita pripažįstama, kad rinkimai atitiko demokratinius standartus.
Pasiteiravus, kiek tai realu ir ką reikštų po to turintis įsigalioti „specialusis“ šių teritorijų statusas, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius tikino, kad svarbu paminėti net kelis niuansus.
„Čia yra keli svarbūs niuansai. Niekas nežino, ką turėtų reikšti tas specialusis statusas.Jis turėtų būti nustatytas Konstitucija ar įstatymais dabartinės Ukrainos valdžios. Todėl dabar mes nežinome, koks iš esmės galėtų būti tas statusas. Kalbama, kad turėtų būti autonomija, bet kokio masto autonomija – kol kas tai tik diskusijų reikalas. Kalbant dėl pačių rinkimų, visada buvo ginčijamasi, kas turi įvykti pirmiau – išvestos pajėgos, ar rinkimai. Nes, jeigu neišvestos pajėgos, ir vyksta rinkimai, tai tikėtina, kad bus kaip Kryme 98 proc. į vieną pusę, net jeigu bus išvestos pajėgos, vėl klausimas, kokios pajėgos ir kieno pajėgos, taigi tas rinkimų objektyvumas mažų mažiausiai kelia daug klausimų. Rusija sako, kad ji nedalyvavo tame konflikte, jos karių ten nėra, neva tik vietiniai „žali žmogeliukai“ kažkur dalyvauja.
Pagrindinė problema yra ta, kad niekas nėra apibrėžta. O kai niekas nėra apibrėžta, Rusija įgauna galimybę, tiesą sakant, padedant ir Vakarams, manipuliuoti visais šiais dalykais. Galiu priminti visai neseną įvykį su belaisvių apsikeitimu. Tai, atrodytų, yra labai geras dalykas. Net ir tada, kai tai įvyko, iš esmės mes turime sveikinti, kad tie Ukrainos belaisviai grįžo į namus, bet kas įvyko? Jie susitarė su Rusija dėl belaisvių apsikeitimo ir staiga paskutinę akimirką Rusija sako, kad tai neįvyks, jeigu jūs neįtrauksite į tą sąrašą pagrindinio liudininko, kuris yra svarbus dėl MH370 lainerio numušimo. Zelenskis nebeturi, kur trauktis. Jis įspraustas į kampą ir negali pasakyti „ne“ tiems žmonėms, kurie laukia, kada jų sūnūs grįš. Jis priverstas vykdyti Rusijos sąlygas. Kai yra neapibrėžiama ir paliekama vietos Rusijos manipuliacijoms, tai ir yra kelias į Ukrainos kapituliaciją ir Rusijos pergalę“, – laidoje „DELFI diena“ sakė L.Jonavičius.
Zelenskis daro tai, ką turi daryti
Jis taip pat pabrėžė, kad kritikuoti Zelenskį dabar lengva, tačiau jis vykdo būtent tai, ką ir pažadėjo prieš rinkimus.
„Velnias paprastai slypi detalėse, todėl aš nebūčiau labai optimistiškas, kad ta formulė tikrai bus įgyvendinta. Yra dar labai daug klaustukų.
Mes visada galime matyti tą idealų variantą. Gerai būtų, kad Donbasas grįžtų į Ukrainos sudėtį ir viskas būtų kaip buvę. Nebus taip ir su tuo reikia susitaikyti. Įlipkite į Zelenskio batus. Jis laimėjo rinkimus. Jis žadėjo užtikrinti taiką ir daug kitų dalykų. Dabar jis tai daro. Čia yra jo vidaus politikos dalykas. Mes galime mėgti arba nemėgti – tai kitas klausimas, bet jis daro tai, ką ir žadėjo daryti. Jis yra nepatyręs politikas. Rusai tikrai juo manipuliuoja, apgaudinėja, bet tokia yra politinė situacija. O kokios alternatyvos? Stovėti ir nieko nieko nedaryti, laukti kitų susišaudymų, rusai ir toliau viską kontroliuoja. Kol kas tai yra bandymas. Nebūtinai jis baigsis sėkmingai“, – DELFI sakė jis.
Akcentavo JAV vaidmenį
Tam pritarė ir M.Laurinavičius, kuris akcentavo ir JAV vaidmenį šioje situacijoje.
„Tikrai ne mums, sėdint šiltuose krėsluose, smerkti Zelenskį ar Ukrainą. Net jeigu tai ir būtų kapituliacija, tai pirmiausia mes turėtume paklausti, ką mes padarėme. Turiu omenyje, Vakarai, nes Lietuva ir taip pakankamai daug davė Ukrainai. Bet ką mes, Vakarai, ta pati Vokietija, JAV, ką jos padarė, kad Ukraina išvengtų tos kapituliacijos. Čia yra vienas svarbiausių klausimų mums patiems“, – atsakė M.Laurinavičius.
Zelenskis priminė, kad įstatymas dėl ypatingojo Donbaso statuso galioja iki 2019-ųjų gruodžio 31 dienos. Greitai bus parengtas naujas įstatymas, o diskusijos dėl jo bus viešos. Prezidento teigimu, šiame naujajame įstatyme nebus peržengta nė viena „raudona linija“. „Štai kodėl nevyksta ir niekada nevyks jokia kapituliacija“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Jis pasakė tai, ką turėjo pasakyti. Niekaip kitaip jis neturėjo, ko pasakyti. Ką jis turėjo omenyje, čia reikėtų jo paklausti, kur iš tikrųjų yra tos „raudonos linijos“. Kiek jos bus arba nebus peržengtos prikauso ne tik nuo Zelenskio. Reikia atskirti diplomatinę retoriką nuo praktinio įgyvendinimo. Turbūt jis norėjo pasakyti, kad Ukraina liks suverenia valstybe, kontroliuos savo teritorijas, nors jai tas kainuos nemažai politine prasme. Pačiam Zelenskiui nuo to bus daug problemų. Jis sako tai, ką turi sakyti“, – įsitikinęs L.Jonavičius.
Pasiteiravus, ko dabar siekia pats Ukrainos prezidentas, jis patikino, kad pirmiausia tai jis bando parodyti, kad kažką daro.
„Jis siekia išlaikyti populiarumą viduje, kita vertus, jis taip pat nori pademonstruoti, kad kažką daro. Ant jo yra padėti lūkesčiai, tačiau nežinia, kaip visa tai baigsis“, – sakė jis.
Tikina, kad rengs rinkimus
DELFI primena, kad pats V. Zelenskis reporteriams Kijeve sakė, kad Ukraina rengs vietos rinkimus šalies rytuose tik tada, kai atgaus savo sienų su Rusija kontrolę. Prezidentas ne kartą sulaukė kritikos, esą Ukraina nusileidžia Maskvai ir vykdo Rusijos nuraminimo politiką.
„Nebus jokių rinkimų šalia ginklų vamzdžių. Nebus jokių rinkimų, kol ten vis dar yra kariai“, – sakė V. Zelenskis.
Ukraina ir separatistų lyderiai sutiko, kad rinkimai būtų laikomi teisėtais tik tuo atveju, jei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atsiųsti stebėtojai patvirtins, jog jie buvo vykdomi laisvai ir nevaržomai.
Prorusiški separatistai siekia gauti specialųjį autonomijos statusą Donbaso regionui Rytų Ukrainoje, dalį kurio jie užgrobė 2014 m.
Pasak Maskvos palaikomų separatistų, jei ESBO nuspręs, kad rinkimai buvo vykdomi laikantis tarptautinių normų, Donbaso regionui turi būti suteiktas ilgalaikis specialusis statusas.
Tikimasi, kad susitarimas dėl vietos rinkimų leis surengti Normandijos formato viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų V. Zelenskis, Vladimiras Putinas, Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas. Anksčiau Rusija atsisakė dalyvauti viršūnių susitikime, nebent Ukraina sutiktų surengti vietos rinkimus Donbase.
Po susitarimo pasirašymo V. Zelenskis patvirtino, kad dabar niekas netrukdo surengti viršūnių susitikimą, kurio data bus paskelbta jau greitai. Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas E. Macronas sakė besitikintis, kad viršūnių susitikimas įvyks jau artimiausiu metu.
Antradienį Ukrainos žiniasklaida taip pat skelbė apie šimtus Ukrainos nacionalistų, protestuojančių Kijevo Maidano aikštėje, simbolizuojančioje Ukrainos pasipriešinimą Rusijos įtakai, prieš susitarimą su prorusiškais separatistais.
„Steinmeierio formulė“
Europos Sąjunga mano, kad Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ gali nulemti tolesnes pastangas siekiant visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus.
Taip Trišalės kontaktinės grupės posėdžio Minske rezultatus ir laiško su Kijevo sutikimu įgyvendinti „Steinmeierio formulę“ pasirašymą naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadienį pakomentavo ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini atstovė Maja Kocijančič.
„Trišalės kontaktinės grupės vakarykštės diskusijos rezultatai, taip pat ir dėl vadinamosios Steinmeierio formulės, yra žingsnis, kuris, kaip galima tikėtis, gali nuvesti prie tolesnių pastangų dėl to, kad visos šalys visiškai įgyvendintų Minsko susitarimus“, – sakė atstovė.
M. Kocijančič taip pat pažymėjo, kad tai „savo ruožtu yra raktas siekiant tvaraus taikaus sprendinio konfliktui Rytų Ukrainoje“.
„Europos Sąjunga tvirtai remia darbą Normandijos formatu, Trišalės kontaktinės grupės ir ESBO pastangas padėti įgyvendinti Minsko susitarimus. ES toliau tvirtai ir visiškai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis sienomis“, – pabrėžė M. Kocijančič.