„Atsiranda signalų, kad neva neprieštarautų narystei ES ir neva atsisakytų denacifikacijos ar „režimo“ pakeitimo Ukrainoje. (…) Akivaizdu, kad yra apgaulė, Rusijos ir prieš tai Sovietų Sąjungos būdas būdavo prisidengti kažkokiomis nuolaidomis ir derybose pasiekti „tikslai“ būdavo išnaudojami kaip taktinė pauzė persidislokavimui“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė T. Jermalavičius.
Ekspertas akcentavo, kad vienas Kremliaus tikslų imituojant derybas – suskaldyti Vakarus.
„Vakaruose yra daug šalių, kurios labai nori deeskaluoti, nori taikos bet kokia kaina, net jei tai reikštų tiesiog paaukoti Ukrainą. Iš kai kurių jų tą karinė parama ginkluote yra labai kukli. Dabar tokia derybų dinamika gali suteikti progą tą paramą išvis nutraukti. Yra tokia grėsmė“, – pastebėjo Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas.
Laidos dalyvio vertinimu, iki šiol Vakarai buvo vieningi, bet dabar kyla grėsmė pleištui.
„Kitas niuansas – nėra jokių indikacijų, kad nėra jokių signalų, kad jie žadėtų sugrąžinti kažkokias teritorijas. Dabar, šiame laiko taške, kai jau tiek aukų sudėta, kad būtų perimta karinė iniciatyva mūšio lauke, kur tiek patirta sugriuvimų ir civilių gyventojų aukų, daryti kažkokias nuolaidas ir kompromisas Rusijai, (…) būtų politiškai skausminga ir netgi nepriimtina Zelenskiui bei jo administracijai“, – teigė T. Jermalavičius.
Jis priminė neseną žinią apie kai kurių derybininkų apnuodijimą.
„Tai tik parodo, kad Rusija nesidera iš geros valios pozicijų ir didžia dalimi derybinį lauką formuoja tiek dinamika mūšio lauke, tiek dinamika Rusijos bei Vakarų santykiuose“, – komentavo pašnekovas.
Tad, pasak T. Jermalavičiaus, tikėtina, kad neformalūs kanalai duoda didesnę naudą.
„Derybos yra reikalingos, bet tai nereiškia, kad jos vyksta izoliuotame kontekste – tie įvykiai pačioje Ukrainoje, mūšio lauke labai rimtai daro įtaką derybų nuotaikai, bet reikia atsiminti, kad jai daro įtaką ir namų frontas: tiek Ukrainos, tiek Rusijos ir čia Rusijos pusėje aš nematau jokių poslinkių“, – konstatavo ekspertas.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad Rusijoje gali būti įtampų jėgos struktūrų, kariuomenės, režimo viduje.
„Visų tarnybų tarpusavio santykiuose tikriausiai dabar atsiranda įvairių įtampų. Manau, kad ir pačios kariuomenės viduje atsiranda įtampų“, – teigė T. Jermalavičius.
Jo vertinimu, dėl to ir bet koks Vakarų spaudimas svarbus.
„Mes niekada negalime žinoti kaip tie faktoriai susidėlios ateityje – net mažiausias poslinkis mums palankia kryptimi gali sukelti didelį efektą. Reikia spausti juos pilnu frontu, bet atsiranda silpnų ženklų, kad galbūt ne viskas ten yra gerai ir kad Putinas galbūt nesijaučia saugiai“, – sakė ekspertas.
„Netgi tai, ką rusai sugebės praryti, tikrai nesugebės suvirškinti“, – kalbėdamas apie ukrainiečių partizaninį pasipriešinimą okupuotose teritorijose pabrėžė T. Jermalavičius.
Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas taip pat pastebėjo, kad karo baigties scenarijų yra daug.
„Galbūt matysime po 2014-2015 m. karo Donbase tos aktyvios fazės vėl pereina į chronišką fazę, tik su didesniais teritoriniais praradimais – tai turėsime chronišką fazę, kuri vėl gali tęstis metų metus ir vėl prasiveržti paaštrėjimu po kiek laiko. Čia gal vienas iš realistiškesnių scenarijų – tai tikrai bus ilgas karas šia prasme“, – pasakojo jis.
Visgi karo dinamiką, anot T. Jermalaviaus, lemia daug dinamiškų veiksnių.
„Ką tikrai žinau ir galiu pasakyti, kad karas nepasibaigs po savaitės ar dviejų. (…) Tai bus ilgas konfliktas ir vienintelė galimybė, kad tai pasibaigtų greitai, būtų pačios Rusijos režimo kolapsas, kur nebebūtų prasmės tęsti, nes nebebūtų šaltinio, iš kurio visi politiniai, ideologiniai tikslai artikuliuojami“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, Kremliuje gali būti eižėjimo „po kilimu“, kurio nematome.
„Kol kas sunku pasakyti, bet tai nėra linijinė dinamika – ten gali mažiausias poslinkis padaryti didelį postūmį“, – pastebėjo T. Jermalavičius.
Vis dėlto, eksperto nuomone, Vakarai dėl Ukrainos daro nepakankamai
„Galėtume tikrai daugiau sankcijų požiūrių – sankcijas galime įvesti daug griežtesnes“, – akcentavo ekspertas.
„Žinoma, bus nuostolių, bet nuostolius ir išlaidas skaičiuosime po to, kai viskas pasibaigs. Dabar reikia tiesiog daryti, bet nėra to noro. Vokietijos kancleris buvo išreiškęs susirūpinimą, kad recesija gali prasidėti. Kai kalba tokiais terminais tokio svarbaus karo mums Vakarų išgyvenimo prasme, šiame kontekste, tai yra labai nerimta“, – pastebėjo jis.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su T. Jermalavičiumi žiūrėkite čia:
