Ukrainoje tęsiasi karas ir galo kol kas nematyti. Neaišku, koks Vakarų planas šiame kare. Ar naujasis JAV prezidentas D. Trumpas sugebės pasiekti taiką? Kokia ta taika galėtų būti, matant tai, kas vyksta fronte?
Apie tai D. Antanaitis kalbėjo Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“.
Pasak laidos pašnekovo, karas baigiasi tada, kai viena kariaujanti pusė yra nugalėta.
„Kalbėdami apie 2025 metus mes sakome, kad Ukrainoje tuoj tuoj pasibaigs karas, ukrainiečiai arba rusai nugalės. Visą laiką mes save maitiname iliuzijomis, bet tiesa yra ta, kad niekas nežino ateities, nei D. Trumpas nežino, nei V. Putinas nežino, nei V. Zelenskis, nei D. Antanaitis nežino ateities“, – kalbėjo jis.
Nelaukia išdavystės
Paklaustas, ką, kalbant apie karą Ukrainoje, darytų D. Trumpo vietoje, laidos pašnekovas sakė, jog darytų tai, kas naudinga jo rinkėjams.
„Jis daro ir kalba tai, ką daro jo rinkėjas <...> Amerika išrinko jį ir jis kalba taip, kaip kalba dauguma amerikiečių. Reikia žiūrėti, kokią įtaką karas Ukrainoje daro jo rinkėjui arba apskritai JAV ekonomikai ir kokios pasekmės bus, jei V. Putinas laimės karą Ukrainoje. Ko gero, bus ne kokios, nes tada atsiranda pavojus lėšų, kurios jau investuotos į Ukrainą, susigrąžinimui“, – sakė jis.
Pašnekovas tęsė, kad taip pat atsiras pavojus prarasti investicijas Europoje, tai grės ir didesnėmis išlaidomis.
„Todėl be abejo, amerikiečiams ir D. Trumpui yra naudinga, kad karas pasibaigtų kaip galima greičiau ir, žvelgiant iš ekonominės pusės, kad Ukraina nežlugtų. Tad iš pragmatinės pusės aš turiu labai daug vilties. D. Trumpas labai daug kalba, mes viską vėl priimame už gryną pinigą, bet reikia suprasti, kad žmogus, kuris pastatė tokią didelę verslo imperiją, ir kuris antrą kartą tapo prezidentu, nėra tiesiog kažkoks burbulas. Jis sugeba daryti šaltakraujiškus ir logiškus sprendimus <...> Mano galva, Apokalipsės tikrai nebus“, – pabrėžė ekspertas.
D. Antanaitis prognozavo, kad šiemet bus einama link taikos, o tuo, kad D. Trumpas išduos Ukrainą ir Europą, prisipažino netikintis.
„Tai tiesiog ekonomiškai neapsimoka“, – motyvavo jis.
Derėtis, pasak jo, visada verta, nes tai yra proga „prazonduoti aplinką“.
„Mes dažnai sakome, kad rusai stiprūs, nes jie nekeičia derybinės taktikos, tai tu būtum labai kvailas žmogus, jeigu tu iš maksimalios pozicijos žengtum žingsnį atgal – tai rodo silpnybę, tai rodo, kad iš tavęs galima daugiau išspausti <...> Bet derybos nėra tai, kad nustojame kovoti už savo gyvybes, sėdame prie stalo ir nusilenkiame žudikui. Tu kovoji diplomatiniame lauke, kovoji ir kovos lauke, ekonominiame lauke“, – aiškino laidos pašnekovas.
Jis tęsė, kad karas niekada nebūna vien šaudymas, jis paprastai apima kelias sritis: diplomatinę, ekonominę, karinę, infrastruktūros ir informacinę.
„Mes daugiausiai esame pažeisti informacinės aplinkos, nes mes tikime, kad rusai kažką sugeba, jie tokie stiprūs ir galingi, skaičiuojami milijardai trilijonai rublių, bet jeigu mes juos paversime eurais, nebus jau tokia įspūdinga suma“, – sakė D. Antanaitis.
Negali duoti to, ko pats neturi
Laidos pašnekovo teigimu, norint suprasti ateitį, reikia pažvelgti į praeitį. Jis priminė 10 metų trukusį karą Afganistane, nustekenusį Sovietų sąjungos ekonomiką, tuo metu karas Ukrainoje, akcentavo jis, yra nepalyginamai didesnio masto.
Eksperto teigimu, nepriimant rusų skleidžiamos propagandos už gryną pinigą ir pažiūrint, kokia situacija yra iš tiesų, matome, kad Rusijoje pinigai nėra generuojami, o darbo jėga išsekusi.
„Mes sakome, kad Rusijoje baigiasi raketos, bet jie vis tiek šaudo. Taip, baigiasi raketos, šaudo iranietiškas, Šiaurės Korėjos raketas, savo raketas, nes jie gamina jas. Bet nepalyginsi su tuo, kas buvo. Sakoma, kad Rusija per 5-6 metus atstatys visus sandėlius, bet pažiūrėkime kas yra mūšio lauke. Mūšiuose rusai naudoja net nuo II Pasaulinio karo sukauptus rezervus“, – kalbėjo jis.
Komentuodamas tai, ko šiais metais laukti Ukrainoje, D. Antanaitis sakė, kad nors Vakarai kritikuojami, kad daro per mažai, šalys karinių resursų yra sukaupę lygiai tiek, kokias užduotis savo kariuomenėms yra iškėlę tų šalių politikai tam tikru metu.
„Tai jeigu aš nuo Šaltojo karo pabaigos 30 metų ruošiausi mažo intensyvumo konfliktams, ateinu pas politikus ir sakau, kad man reikia naujo tanko, o jie klausia, ką tu su tuo tanku darysi, natūralu, kad aš nei gaminau, nei jų pirkau. Tu negali duoti to, ko pats neturi“, – sakė laidos pašnekovas.
Gynybos ekspertas akcentavo, kad šalys turi būti pasiruošusios apsiginti pačios.
„Jeigu mes sakome, kad JAV nieko neduoda, tai pažiūrėkime, kur JAV skauda. Jei amerikiečiai atiduotų savo strateginius rezervus, tai kinai su savo 1,4 mlrd. gyvosios jėgos rezervų nukariautų pakankamai daug“, – pridūrė jis.
Rusijos tikslas aiškus
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis laidoje akcentavo, kad Rusija karo nepralaimėjo, nors 2022 metais tai daug kas prognozavo.
„Rusai užėmė teritorijas, kiek gyventojų užimta – 4,5-5 milijonai. Tu realų resursą gauni, tu užėmei teritorijas – grąža yra milžiniška. Kodėl visą laiką visi norėjo turėti okupuotas teritorijas? Nes tu gali eksploatuoti nesilaikydamas jokių standartų“, – sakė jis.
Š.Liekis pabrėžė, kad Rusija ir nesiekia tapti lyderiaujančia ekonomika – karu siekiama politinių, o ne ekonominių tikslų.
„Tikslas yra galios balanso pakeitimas ir apskritai tarptautinių santykių pobūdžio pakeitimas. Jie siekia šito, jie kelia politinius tikslus visų pirma, o ne ekonominius. Jų logika, kad jie diržus susivežę tuos savo tikslus įgyvendins“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo profesorius.
