Nesibaigiančių diskusijų žala
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius Giedrius Česnakas LSDP surengtoje diskusijoje tikino, jog kiekvienam piliečiai nėra būtina žinoti konkrečių kariuomenės planų.
„Mes turime suprasti, kad kariuomenė, Prezidentūroje, Seime, Krašto apsaugos ministerijoje dirba profesionalai. Ir jie dirba ne 8 darbo valandas per dieną, jie dirba 24/7 režimu,tuo gyvena ir galvoja, kaip geriausiai atsakyti į tas kylančias grėsmes. Pasakysiu taip, kad kiekvienam žmogui, individui nėra būtina konkrečiai žinoti, ką Lietuvos kariuomenė darys, kur konkrečiai statys gynybos liniją, kur darys kokį manevrą. <...>
Nes kuo daugiau žmonių žino, reiškia, kad ir mūsų potencialūs priešai taip pat gali lengviau sužinoti. Kas turi būti slapta, įslaptinta, taip ir turi būti. Bet iš kur kyla tokios diskusijos?
Pirmiausia sakyčiau, kad, deja, mūsų politikai dažnai, arba tie, kas nori dalyvauti politikoje, tiesiogiai nesikalba, o kalbasi per socialinius tinklus ir žiniasklaidą. Tai yra problema, nes prasideda viešasis aiškinimas, tada kiekvienas pilietis nori įsijungti, nes kiekvienas turi nuomonę. Bet nuomonė nėra nei žinios, nei faktai“, – įžvalgomis LSDP surengtoje diskusijoje dalijosi G. Česnakas.
Eksperto žinutė gyventojams ir politikams
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius G. Česnakas taip pat kalbėjo, jog ir politikai turi suvokti savo atsakomybę ir ją prisiimti.
„Bet ir politikai turi prisiimti atsakomybę, kad jeigu yra problema kažkokia, kurią mes matome, tai pirmiausia reikia ne feisbuke apie tai rašyti, bet susisiekti su institucija ir jai signalizuoti apie problemą. <...> Tai leistų išvengti perteklinių plačių diskusijų, kurios realiai neduoda nieko apčiuopiamo“, – pabrėžė G. Česnakas.
Jis taip pat pabrėžė, jog piliečiai turi tiksliai žinoti, ką ekstremalios situacijos atveju jiems reikėtų daryti.
„Gyventojams reikia pakankamai konkrečių, siaurių ir tikslių atsakymų. Atsakymų paprastų – ką gyventojas turi daryti esant potencialiai krizinei situacijai, galimam konfliktui, invazijai. Ką būti susidėjus, kur būti pasirengus išvykti, kur kreiptis, norint prisidėti prie pagalbos. Čia yra labai svarbus piliečių mokymas. <...>
Nereikia perteklinės informacijos, nereikia galvoti, kaip kiekvienas čia ginsime, ar būsime didvyris. Reikia gebėti pasirūpinti savimi, savo šeima, atlikti pareigas. Ir esant galimybei maksimaliai prisidėti savanoriškai prie karinių pajėgų, ar valstybės funkcijų vykdymo per pilietinį pasipriešinimą ar panašiai. Todėl reikia labai konkrečios ir apibrėžtos informacijos, mažiau informacijos apie sprendimų priėmimus, tankų įsigijimą. Palikime tai spręsti profesionalams“, – kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius.
Jis taip pat teigė, jog jeigu kalbos apie karo neišvengiamumą yra realios, norisi matyti tam skirtus biudžeto pokyčius.
„Jeigu mes sakome, kad mums labai svarbu padidinti kariuomenės rezervą ir plėsti tarnaujančių skaičius, tai vadinasi, kad sprendimai turi būti greičiau priimami dėl šauktinių reformos. O ne temptis jau beveik metus. Mes darbais turime rodyti. Bet, deja, labai daug žodžių ir mažai darbų“, – kalbėjo G. Česnakas.
Rupšys: negalima snausti
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys diskusijoje taip pat teigė, jog kariuomenė negali viešinti detalių planų – kur ir koks dalinys būtų paskirtas konkrečioje vietoje.
„Mes negalime atskleisti savo planų. Antras dalykas, mes net praktikuojamės tuos veiksmus daryti ne toje vietovėje, arba su vienetais nevažiuotume į tą vietovę, kad niekas nematytų, ką mes ten darysime. Čia paprasčiausia yra karinio rengimo ir karinės kultūros logika pati.
Neslėpsiu, kad visi kreipimaisi dėl pajėgumų vystymo, dėl padėties krašto apsaugos sistemoje, kalbu ne vien apie kariuomenę, bet daugumai jų pritariu“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
Jis diskusijoje dėstė ir savo poziciją, kad kai kurie laiškus dėl padėties krašto apsaugos sistemoje pasirašę žmonės iš šio klausimo „daro politiką“.
„O darant politiką gerai būtų, kad kariuomenė nebūtų įtraukiama“, – kalbėjo generolas V. Rupšys.
Toliau Lietuvos kariuomenės vadas teigė, jog karas kažkada gali kilti, bet NATO yra pajėgus jo grėsmę sumažinti ir atgrasyti.
„NATO gyvena nuo 1949 metų iki Šaltojo karo pabaigos ir atgrasė, išvengė to karo tarp blokų. Dabar mes irgi tą patį darome, bet, aišku, negalima snausti. Tai reikalaus didžiulių pastangų mūsų, kas jau buvo pasakyta – 24/7 mums yra įprastas darbo ritmas, kaip ir politikams.
Bet tai reikalaus ir resursų – tikrai dabar atliepiame į nustatytus NATO reikalavimus mes turime turėti ir išvystyti tokį pajėgumą, kuris tikrai būtų svarus, atgrasant ir ginant mūsų valstybę. Bet tam dar tikrai daug turime įdėti į pajėgumų vystymą, ypatingai į atsargų sukaupimą. Nenoriu sakyti, kiek konkrečiai tai pareikalaus resursų, bet labai daug“, – kalbėjo V. Rupšys.
Jis diskusijoje taip pat teigė, kad artimoje perspektyvoje karo grėsmės Lietuvai nėra. Visgi karinio konflikto tikimybė išlieka, pripažįsta vadas. Nepaisant to, neabejoja V. Rupšys, Lietuva kartu su NATO yra pajėgi sumažinti potencialią karo grėsmę.
„Pagal turimus duomenis, visą informaciją, kuri gaunama atvirais ir neatvirais žvalgybiniais šaltiniais, aiškiai matome, kad artimiausiu metu, artimoje perspektyvoje, tiesioginės karo grėsmės mūsų valstybei tikrai nėra“, – diskusijoje trečiadienį kalbėjo V. Rupšys.
„Karas gali įvykti ir tokia tikimybė yra. Bet tolimesnėje perspektyvoje. (...) Bet esu tikras, kad esame pajėgūs tą grėsmę sumažinti ir atgrasyti“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Svarbiausi darbai
LSDP pirmininkės pavaduotoja, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė diskusijoje taip pat kalbėjo, jog darbų planas – itin gausus.
„Kariuomenės vadas jau pasakė, kad mes turime be galo daug darbų. Ir ne tik komunikacinių, politinių, bet ir tiesiog labai daug darbo ant žemės, jį reikia padaryti. Ir kalbant apie atsargų atkūrimą, su kuo aš sutinku, tai reikia pripažinti, jog tai yra bendra problema, ne tik Lietuvos.
Ir mūsų darbas yra užtikrinti, kad gynybos pramonės produktyvumas taptų visiškai kitas“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Diskusijos pašnekovė pabrėžė, jog taikos sąlygomis įprastas biurokratijos lygis jau turėtų būti išjungtas.
„Laikotarpis, kurį reikia laukti tam tikrų atsargų iš tikrųjų yra nepriimtinas. Aišku, mes suprantame, kad mes esame maža šalis ir mūsų gynybos pramonės pajėgumai yra fragmentiški, nedideli. Bet tam tikrose srityse mes turime nepaprastai gerų profesionalų ir kompetentingų mokslininkų, įmonių, kurios gamina fantastišką gynybai reikalingą įrangą“, – kalbėjo parlamentarė D. Šakalienė.
LSDP rengtos diskusijos dalyvė D. Šakalienė taip pat pabrėžė, jog ES ekonominis pajėgumas yra nepalyginamas su Rusijos.
„NATO, kaip bloko, ekonominis pajėgumas, iš viso nėra apie ką kalbėti, jis šimtais kartų skiriasi nuo Rusijos. Ir tai, kad Rusija meta didžiulį procentą nuo savo biudžeto išlaidų karinėms reikmėms, tai rodo, kiek jiems reikia paaukoti kitų dalykų. Ir taip, jie kurį laiką gali varyti tokiu režimu. <...>
Tai reiškia tik vieną dalyką – politinio sprendimo priėmimas dėl atgrasymo prioritetizavimo, kad mums nereikėtų pereiti prie aktyvios gynybos. Ir mes tikrai galime tą padaryti“, – teigė D. Šakalienė.
Būtina turėti aiškų algoritmą
Prezidento Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės patarėjas Tomas Godliauskas diskusijoje dar pridūrė, jog valstybei svarbių funkcijų atstovai krizės atveju turėtų visiškai aiškų algoritmą.
„Be galo svarbu pirmoje vietoje yra suprasti teisinio režimo, arba tos aplinkos, kurioje veiksi sąlygas ir aplinkybes. Tada tame supratime pradeda nemažai dalykų dėliotis. Antras dalykas – save sutapatinti ir atrasti tą vietą. Mes ir bandome padėti tą vietą tiek organizacijoms, tiek ir piliečiams atrasti. Visur yra atsakymai, šiai dienai mes galime padėti atrasti atsakymus visiems, kurie tik kreipsis ir kuriems bus reikalingi tie atsakymai.
Tačiau tas galutinis rezultatas, kurio mes siekiame, paimdami, kad ir visuotinės gynybos koordinavimą ir jos tarybos veiksmus, kad ir maisto aprūpinimą valstybei, mes turime suprasti, kad valstybė turės savo sumanymą, kaip tai įgyvendins, kokiam laikotarpiui ir kokių pajėgumų tam reikės. Bet visai tai organizacijai įgalinti mums bus reikalingas verslas, nevyriausybinės organizacijos ir tie patys piliečiai.
Tie patys piliečiai bus reikalingi ir kariuomenei, kaip karo prievolininkai. Todėl svarbu, kad taikos metu mes bent jau turėtume veikiantį mechanizmą. Kad valstybei svarbios funkcijos turėtų po savimi civilinę organizaciją, kuri esant situacijai X turėtų labai aiškų algoritmą“, – LSDP surengtoje diskusijoje trečiadienį teigė prezidento patarėjas T. Godliauskas.