Jis taip pat įvertino ir naujausią Turkijos prezidento pareiškimą dėl Izraelio ir Palestinos konflikto.
Ar išpuolių daugės?
E. Račius „Žinių radijo“ eteryje tikino, jog įvykiai Dagestane jo paties nenustebino, bet nuteikė nemaloniai.
„Tai nuteikė nemaloniai, bet kad nustebintų tikrąja to žodžio prasme, taip negali būti. Jeigu šitaip įvyktų Vilniuje, tada tikrai visi nustebtume ir sakytume, kaip čia taip įvyko. Nėra taip, kad neįsivaizduočiau tokių įvykių Dagestane, jog toks įniršis buvo nukreiptas taip bukai, kaip buvo dabar.
Tas ne tiek stebina, kiek liūdina. Bet ten yra įvairiausių grupių, grupuočių, kai kurios iš jų net ginkluotos, turi savo programą, jeigu taip galima sakyti, jų vadai siekia mobilizuoti, telkti savo sekėjus. Mes tai ir matome. Mano spėjimu, gal taip ir nutiko. Tai neturėtų stebinti“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ laidoje dalijosi VDU profesorius, islamo tyrinėtojas E. Račius.
Pašnekovas teigė, jog šie įvykiai parodo, kad Dagestane ne viskas taip ramu, kaip norėtų Rusija ar visas pasaulis.
„Bet, iš kitos pusės, mes matome, kad Dagestanas niekada nebuvo paniręs į tokį pilietinį karą, kokį turėjo Čečėnija. Matyt, tas radikalumas vienokia ar kitokia forma prasiveržia, bet jis yra valdomas ar suvaldomas, tačiau ne visai išnaikintas. Ar tai turėtų kelti didelį rūpestį pačiai Rusijai? Manau, kad ne“, – svarstė E. Račius.
Jo teigimu, būtų per drąsu sakyti, jog panašūs įvykiai galėtų pasiekti ir Maskvą. O ir aiškinant šį įvykį reikėtų kalbėti apie antiizraelietiškas nuotaikas.
„Tada jau reikia kalbėti, kad yra daugybė rusų, kurie nebūtinai musulmonai, nemėgstantys ar Izraelio, ar žydų, – tai nieko naujo. Tyrimai turbūt ir Lietuvoje parodytų ką nors panašaus. Bet ar dėl to reikėtų svarstyti, kad tokio tipo pogromai sugrįš į Maskvą, o tai iliustruoja silpnėjančią Vladimiro Putino valdžią, aš nedrįsčiau spekuliuoti“, – situacijos vertinimą pateikė VDU profesorius, islamo tyrinėtojas E. Račius.
Pašnekovas teigė, jog tokių incidentų neturėtų daugėti.
Netikėtas Turkijos prezidento pareiškimas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį Vakarų valstybes pavadino „pagrindiniu kaltininku“ dėl Izraelio kariuomenės vykdomų palestiniečių „žudynių“ Gazos Ruože. Izraelis po to pranešė atšaukiantis savo diplomatinį personalą iš Turkijos. E. Račius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog šis Turkijos prezidento pareiškimas jį tikrai nustebino.
„Aš nesitikėjau, kad R. T. Erdoganas bus toks ryžtingas ir atviras. Ir pasakys tai, ką neabejotinai senų senovėje galvojo. Atrodė, kad jis išlaikys diplomatinį šaltumą, atstumą, eilinį kartą nesivels.
Bet dabar jis viską ėmė ir susakė. Iš vienos pusės, sukėlė nuostabą, kad įsidrąsino. O, iš kitos pusės, savaime suprantama, kad R. T. Erdogano politinės pažiūros, turint omeny musulmonų brolijos ideologijos rėmus, neturėtų stebinti. Keista, kad jis taip ilgai negynė „Hamas“, kuri ideologine prasme yra gimininga, labai artima, broliška organizacija, – nekalbu čia apie veikimo metodus. Visiškai natūralu, kad jis galiausiai turėjo pratrūkti“, – teigė VDU profesorius E. Račius.
Pašnekovas kalbėjo, jog Turkija ilgai bandė būti tarpininke šiame konflikte, taip save pozicionavo ir pats R. T. Erdoganas.
„Bet tuo metu jau buvo akivaizdu: Izraelis nenori, jog ta problema būtų išspręsta taip, kad būtų ir Palestinos valstybė. Ir Turkijai tai nesisekė. <...>.
O naujausiu pareiškimu Turkijos prezidentas pasakė, kad karalius yra nuogas. Tas beatodairiškas kai kurių Vakarų valstybių lyderių Izraelio palaikymas... Kažkas juk turi pasakyti, kad Palestinos pusėje žūsta dešimtys tūkstančių žmonių, – ar viskas dar yra gerai?
R. T. Erdoganas nėra vienintelis, kuris tai pasakė. Bet kuo daugiau [lyderių, aut. p.] tai pasakys, tuo labiau bus galima tikėtis, kad atsipeikės Vakarų lyderiai ir kažkaip kitaip bus pradėta žiūrėti į Izraelį“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ eteryje dalijosi E. Račius.