Silpnoji vieta yra Ukrainos pietūs, bet rusai jau galbūt naudoja rezervą
D. Antanaitis, komentuodamas Delfi situaciją Ukrainoje, atkreipė dėmesį, kad labiausiai nukentėję yra šalies pietiniai regionai.
„Panašu, kad ukrainiečiai visas pajėgas sutelkė tam, kad apgintų Kijevą. Be, abejo, jiems reikalingi resursai. Tam, kad pritrauktų resursus, jie juos turi iš kur nors atimti. Šiuo atveju, ko gero, atima iš Pietų. Kokia ten situacija, sunku pasakyti, nes mus pasiekia labai padrikos žinios, tačiau rusams būtų logiška toliau tęsti puolimą pietuose ir užtikrinti sau sausumos kelią į Krymą“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, Kijevui ginti Ukrainos kariuomenė sutelkė savo didžiausias pajėgas.
„Tai yra mano asmeninė, tikrai ne Rusijos kariuomenės, nuomonė, bet, atmetus visas simbolikas ir kitus nepagrįstus bei neracionalius svarstymus, Kijevo puolimas užtikrintų, kad ukrainiečiai atitrauktų savo pajėgas iš kitų fronto linijų arba iš kitų krypčių ir sutelktų savo pagrindinius resursus ties Kijevu bei taip susilpnintų savo pietines dalis“, – komentavo D. Antanaitis.
Visgi, pasak jo, mažai tikėtina, kad Rusija turi kokių nors ypatingų karių ar technikos rezervų, ir turimi ginklai nėra patys naujausi.
„Pažiūrėkime į skaičius, atmetę prielaidas ir emocijas. Visa Rusijos kariuomenė – maždaug apie 900 tūkst.–1 mln. karių. Šiandien trečdalis visos Rusijos kariuomenės panaudota prieš Ukrainą – tai yra kariuomenė, kuri susideda ne tik iš sausumos pajėgų, bet ir laivyno, oro pajėgų ir panašiai. Papildomų pajėgumų – žmonių resursų – jie gali turėti labai ribotai“, – konstatavo ginkluotės specialistas.
„Šiandien mes matėme, kad jie, ko gero, jau metė rezervą į Ukrainą, – drįsčiau teigti, apie 30 tūkst. karių. Jie turi daug įprastinės ginkluotės ir daug yra sandėliuose, tačiau ginkluotė, kaip ir maisto produktai, genda. Sprogmenys genda, juos reikia pakeisti, sprogdikliai rūdija, taigi nors ginkluotės jie turi daug ir gali naudoti, bet ji bus ne tokia efektyvi kaip neseniai pagaminta ginkluotė“, – tęsė D. Antanaitis.
Jis teigė, kad totalus naikinimas, o ne taškinės atakos jau yra prasidėjusios.
„Totalus naikinimas jau seniai prasidėjo – mes matėme ir Charkivo apšaudymą GRAD raketomis, tai buvo nekarinių taikinių naikinimas. Taip pat matėme, kaip rusų kariuomenės kolona važiuoja per miestą ir tiesiog šaudo į civilių namų langus bei pastatus. Todėl sakyti, kad kažkada tai prasidės... Tai jau prasidėję. <...>.
Ginkluotė, kuri tiekiama dabar ir bus tiekiama Ukrainai, yra esminė, kad išvargintų Rusijos kariuomenės pajėgas tiek, jog jie negalėtų tęsti puolimo ir pereitų į pozicinę gynybą. Tai reiškia, kad jie turi užimti pajėgas, teritoriją, apsikasti ir išlaukti momento, kada vėl galėtų sustiprėti bei tęsti puolimą“, – aiškino ekspertas.
D. Antanaitis atkreipė dėmesį ir į rusų karių motyvacijos trūkumą.
„Manau, kad rusų karių motyvacija nebuvo aukšta iš pat pradžių, kai puola panašios arba netgi tos pačios kalbos tautą, – kai kurie iš jų teigia nežinoję važiuojantys kariauti prieš Ukrainą, tačiau aš manau, kad tai melas, siekiant išvengti ukrainiečių teismo. Dabartiniai, kurie važiuoja (buvo pranešimų viešojoje erdvėje), palieka savo karių lavonus, sužeistuosius ir vyksta toliau – aš nemanau, kas tai prisideda prie moralės kilimo“, – svarstė jis.
Kariuomenės atsargos, majoro vertinimu, kone vienintelis ginkluotės papildomas donoras Rusijai, galėtų būti nebent Kinija, bet ir tai šiuo metu nelabai tikėtina.
„Vienintelis donoras, kuris galėtų būti, yra Kinija, tačiau kinai turi šiek tiek kitokias ginklų sistemas, skiriasi kalibras, užrašai raketai paleisti, reikia mokyti personalą. Manau, kol kas Rusija kariauja su tuo, ką turi“, – sakė D. Antanaitis.
„Esmė – kiek priešo pajėgumų gali sunaikinti, kad jis nebegalėtų tęsti toliau puolimo. Aš manau, kad jie jau pradeda naudoti vieną iš savo rezervų, ir būtent ta 60 kilometrų kolona, kuri juda, mano vertinimu, yra apie 30 tūkst. karių. Tai yra labai subjektyvus ir spekuliatyvus vertinimas. Aš manau, kad rusai pradėjo naudoti savo rezervą“, – pridūrė pašnekovas.
Panaudoti branduolinį ginklą nėra paprasta, lyg tušinuką iš kišenės ištraukti
Bandydamas įbauginti Vakarus, Rusijos prezidentas Valdimiras Putinas yra pareiškęs, kad bandymo smogti Kremliui pasekmės sukeltų „istorijoje nematytą“ atsaką.
„Nesvarbu, kas bandytų stoti mums kelyje ar juo labiau kelti grėsmes mūsų šaliai ir mūsų žmonėms, jie turi žinoti, kad Rusija reaguos nedelsdama, o pasekmės bus tokios, kokių dar nematėte per visą savo istoriją“, – tvirtino V. Putinas.
Sekmadienį jis įsakė Rusijos branduolinėms pajėgoms pereiti prie aukšto lygio kovinės parengties, pareiškęs, kad šaliai iškilo grėsmė dėl Vakarų sankcijų ir NATO „agresyvių pareiškimų“. Pirmadienį Rusijos armija pranešė, kad „branduolinio atgrasymo“ pajėgos perėjo prie sustiprintos kovinės parengties.
Gynybos eksperto D. Antanaičio teigimu, kalbant apie Kremliaus grasinimus, reikia suprasti kelis dalykus.
„Grasinimą panaudoti branduolinį ginklą reikia išskirstyti į tam tikrus dalykus: operacinis arba strateginis tikslas, nes branduolinis ginklas yra strateginis ginklas, jo panaudojimo procedūra ir kokia iš to nauda. Strateginiai tikslai, jei mes pažiūrėsime į Rusijos doktriną, yra keturi. Iš tų keturių tikslų trys yra apie tai, jei kažkokia kita šalis puola Rusiją branduoliniu ginklu – tada Rusija pasilieka sau teisę atsakyti irgi branduoliniu ginklu.
Paskutinis – ketvirtas tikslas pagal doktriną yra toks, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, jeigu jos teritorija yra užpuolama be branduolinio ginklo, bet atsiranda pavojus integralumui, – kad Rusija subyrės. Vadinasi, konfliktas turi būti didelis, kai įsiveržia didelė kariuomenė į Rusiją, okupuoja didelę teritoriją. Praktiškai kaip Napoleono ar pasauliniai karai“, – Delfi pasakojo D. Antanaitis.
Jo teigimu, branduolinio ginklo panaudojimo tikslai būna įvairūs.
„Jei yra priimtas sprendimas panaudoti ginklą, tai jis turi būti panaudotas taip, kad maksimaliai padarytų žalą priešininkui, jog jis toliau negalėtų judėti. Paprastai branduoliniai ginklai skirti naikinti dideliems kariniams arba strateginiams objektams, pavyzdžiui, kokioje nors didelėje teritorijoje didelę kariuomenės sankaupą, kurios neįmanoma išnaikinti kitaip, arba lėktuvnešių grupę, kuri plaukia vandenyne su visais kitokiais laivais“, – pateikė pavyzdį D. Antanaitis.
Visgi, vertinant V. Putino ketinimus, kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, atsiranda klausimas dėl jo adekvatumo.
„Dar vienas svarbus dalykas – kada grasinama panaudoti ginklą. Ginklą panaudoti pagrasinta prieš pat derybas su Ukraina. Ištraukta kaip galios demonstravimas – „štai, žiūrėk, pas mane dar ne visi resursai išeikvoti, aš dar turiu branduolinį ginklą ir tau bus „šakės“, tad dabar ateini ir kalbiesi su manimi“, – pastebėjo ekspertas.
D. Antanaičio vertinimu, galimybė, kad karo Ukrainoje metu būtų panaudotas atominis ginklas, – itin maža, daugiau teorinė.
„Teoriškai visko gali būti – ir ufonautų gali išsilaipinti Žemėje, tačiau praktiškai nuo emocijų grįžkime prie faktų. Mes matome iš karo pradžios, kad iš Rusijos dideliais kiekiais buvo nutekinama informacija. <…>. Dar vienas dalykas – ilgą laiką amerikiečiai, britai, kinai ir kitos didžiosios šalys kosmose dislokavo palydovus, kurių paskirtis yra fiksuoti galimus branduolinius paleidimus arba aktyvią veiklą, norint paleisti branduolinį ginklą“, – taip pat atkreipė dėmesį Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Kaip pasakojo, branduolinį ginklą paleisti nėra paprasta, lyg „tušinuką iš kišenės ištraukti“, – tam numatytos itin griežtos procedūros.
„Kai yra sprendimas, turi būti išžvalgyta teritorija, į tą vietą turi nueiti žvalgų, įsitikinti, kad tai būtent ta teritorija, galbūt netgi ten palikti švyturį, kuris nukreiptų raketą, ir tada raketos, jei jos varomos skystais degalais, pripildomos degalų, daliniai gauna informacijos, vykdoma techninė priežiūra, pasiruošimas paleisti. Branduolinis ginklas sudėtingas, reikia aibės procedūrų, kad paleistum“, – akcentavo D. Antanaitis.
Tad šiandien panaudoti branduolinį ginklą, pasak jo, yra sudėtinga.
„Realių ženklų nėra, bet teorija visada lieka teorija. Svarbu atskirti faktus nuo baimių. Baimė – labai neracionalus jausmas“, – komentavo ekspertas.
Jis taip pat paaiškino, kad vienas V. Putinas negalėtų priimti tokio sprendimo.
„Tas lagaminėlis atrodo baisiai, mes įsivaizduojame, kad ten yra mygtukas, kuris paleidžia visas raketas, bet tai nėra tiesa. Lagaminėlis ir panašiai yra skirti duoti įsakymams paleisti, tada tas įsakymas turi būti patvirtintas – ar iš tikrųjų. Jei branduoliniame povandeniniame laive jūrininkai gauna įsakymą paleisti, tada mažiausiai du žmonės atidaro seifą, ištraukia su skirtingais raktais, vienas žmogus negali paleisti – vienas, grubiai pasakojant, suveda kodą ir antras suveda kodą.
Tuomet galima paleisti reketą, tačiau Putinas nėra vienvaldis žmogus – Kremliuje yra ir kitų interesų grupių, ir tų, kurie atstovauja vadinamiems silovykams. Yra ir žmonių, kurie praranda savo pinigus bei suvokia viso to smūgio beprasmybę“, – sakė D. Antanaitis.
„Aš neįsivaizduoju, koks antistebuklas turėtų įvykti, kad branduolinė raketa būtų paleista. Jos paleidimas yra praktiškai Trečiojo pasaulinio karo startas“, – tęsė jis.
Ilgas karas Rusijai pražūtingas
Kalbėdamas apie karo Ukrainoje eigą, D. Antanaitis pastebėjo, kad pirmasis puolimas bet kokiame kare turi būti labai didelis.
„Puolimas nėra skirtas ilgai tąsytis – jis skirtas greit užimti, o tam, kad tai būtų galima padaryti, reikia pačios geriausios įmanomos technikos“, – sakė pašnekovas.
V. Putinas, anot jo, turi kariuomenės rezervą, bet, pagal racionalius paskaičiavimus, trečdalis visos Rusijos kariuomenės jau dabar kariauja Ukrainoje.
„Bet pasaulyje egzistuoja ne tik Ukraina. Rusams reikia ir Libijoje kariauti, ir Sirijoje, jiems reikia išlaikyti Kaukazą, apsisaugoti nuo savo Kinijos „draugų“, jie daug investavo į Arktį ir daug dalinių perkėlė, jiems reikia apsaugoti Tolimuosius Rytus, išlaikyti Karaliaučiaus sritį, kur irgi daug pajėgų, dar reikia išlaikyti Kareliją. Drįsčiau teigti, kad maksimumas, ką galėtų „mesti“ Rusija, – iki pusės milijono žmonių bendrai“, – komentavo ekspertas.
Be to, kaip jis atkreipė dėmesį, elitiniai kariuomenės būriai nėra labai dideli.
„Iš tų faktų, kuriais mes operuojame, nemanau, kad koks nors „džokeris“ yra Putino rankose. Be to, branduolinio ginklo mosavimas nėra galios demonstravimas – tai silpnybės demonstravimas, kadangi tu kaip ir pripažįsti, kad daugiau jokių argumentų neturi“, – pabrėžė D. Antanaitis.
Jis pastebėjo, kad praėjo tik penkios karo dienos.
„Mėnuo rusams būtų pražūtingas – resursai išsenka. Mėnuo Ukrainos kariuomenei reikštų dar vieną mėnesį, kai normalus Vakarų civilizuotas pasaulis gali padėti ne tik ginklais, bet ir finansais. Dabar, ką gauna Ukraina, tai yra iš valstybės sandėlių – ką valstybės jau nusipirkusios, bet sandėliai irgi nėra bekraščiai, todėl Ukrainai reikės pirkti ginklų, kad juos gamintų, ir greitai. Tam šaliai reikia finansinės pagalbos“, – teigė ekspertas.
„Ilgesnis karas geriau Ukrainai – čia kalbu labai ciniškai, grubiai, bet Rusijai ilgas karas reiškia pražūtį. Juo labiau kad ekonomika žlunga, rublis sparčiai nuvertėja, o valgyti, šildytis reikia“, – pridūrė D. Antanaitis.