Situaciją aptarė ir pats Lenkijos premjeras
Pamačiusi, į ką išvirto jos pasisakymų interpretacijos, premjerė I. Šimonytė vėliau tikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“, o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“.
Šią situaciją pakomentavo ir pats pirmadienį Vilniuje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris pabrėžė, kad „Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas“.
„Važiuodamas į Vilnių, žiūrėjau, kas yra įrašyta mūsų gynybos planuose, jeigu būtų užpulta Lietuva ar Lenkija ir mūsų bendradarbiavimą šiuo kontekstu. Taigi su ponia ministre pirmininke abu žinome ir patys puikiai suprantate, kad spaudos konferencija nėra ta vieta, kur būtų galima nagrinėti operatyvinius planus, NATO planus arba atskirų šalių gynybinius planus, bet mūsų politinis gyvenimas yra toks, kad kartais privalome pakomentuoti ir paaiškinti žmonėms apie mūsų saugumą, o tai tikrai yra nelengva“, – kalbėjo jis.
D. Tuskas išsakė ir daugiau svarbių minčių.
„Su ministre pirmininke norime tą klausimą tiesiog baigti ir, kad nebūtų čia spekuliuojama, kad nebūtų kažkokių spaudimų, mūsų užsienio reikalų ir gynybos ministrai Lenkijoje ir Lietuvoje artimomis dienomis susės prie vieno stalo, ir nuspręs visas detales, kad nebūtų jokių komunikacijos klausimų ir neaiškumų.
Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju tikrai nėra kvestionuojamas. Žinote, kaip tampriai mes bendradarbiaujame.
Čia ir Europos Sąjunga turi savo veiklos taisykles, ir turime bendrą grėsmę, ir nieko neturiu įtikinti, kad mūsų solidarumas bet kokiame kontekste yra kaip lobis“, – spaudos konferencijoje Vilniuje tvirtino Lenkijos premjeras.
Pasakė, ar yra pagrindo abejoti
Kilusias diskusijas Žinių radijuje aptarė ir publicistas, istorikas Jacekas Komaras. Jis pasakė, kaip apskritai reikėtų vertinti tokias kalbas ir ar, jo manymu, šioje vietoje yra pagrindo abejonėms.
„Yra tam tikros procedūros ir, jeigu rusai užpultų Lietuvą – Lenkija būtų ta pirma šalis, kuri, kaip NATO sąjungininkė ir kaip partnerė, turėtų ateiti į pagalbą Lietuvai, bet kiekviena šalis turi savo įstatyminį pagrindą, pagal kurį gali siųsti į užsienį savo kariuomenę. Tokią pačią sistemą turi ir Lenkija, tad nėra taip, kad, jeigu šiandien rusai užpuola – rytoj Lenkijos kariuomenė atsiranda Lietuvoje. Turi praeiti tam tikras laikotarpis, kada visos procedūros, jeigu taip galima pavadinti, bus įjungtos arba realizuotos“, – kalbėjo J. Komaras.
Jis įvertino ir premjerės I. Šimonytės pasisakymus.
„Ponia premjerė, kai minėjo, kad yra tam tikri ribojimai – omenyje turėjo tai, kad lenkai turi praeiti visą tą eilę procedūrų. Ji išprovokavo diskusiją apie tai, kokia iš tikrųjų bus seka, kaip lenkai reaguos ir ar galės padėti Lietuvai. Iki šiol apie tai nebuvo kalbėta nei iš Lietuvos pusės, nei iš Lenkijos pusės“, – teigė pašnekovas.
J. Komaras atkreipė dėmesį, kad dabar Lenkijos ir Lietuvos solidarumą patvirtino ir pats Lenkijos premjeras.
„Jeigu kažkas atsitiks, tikrai lenkai nepaliks Lietuvos, bet nėra tam tikro veiksmų plano, nėra aptartų tam tikrų procedūrų“, – teigė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad D. Tusko reakcija į I. Šimonytės kalbas buvo tiesiog žaibiška.
„Ponas Lenkijos premjeras išgirdo, ką pasakė mūsų premjerė ir reakcija buvo žaibiška – iš karto išgirdome, kad Lietuvos ir Lenkijos ministrai turi susitikti, ir aptarti, kaip čia viskas turėtų atrodyti – ar mes kursime kažkokį atskirą planą nuo NATO planų, ar viską bandysime daryti kartu, NATO planų rėmuose. Žiūrint iš tos pusės, gal ir gerai, kad ponia Šimonytė išprovokavo tokią diskusiją“, – teigė J. Komaras.
Teisiniai apribojimai – tikrai egzistuoja
Kaip teigė J. Komaras, tuo, ką minėjo I. Šimonytė ir ką patvirtino pats D. Tuskas, kad tam tikrus veiksmus varžo esami teisiniai apribojimai – abejoti tikrai nereikėtų, esą tokie apribojimai tikrai egzistuoja.
„Kaip minėjau, kiekviena šalis turi savo procedūras. Lenkijos Konstitucijoje, Lenkijos įstatymuose nėra numatyta tokio dalyko, kad Lenkija siunčia savo karius į kitą šalį, į karą. Yra numatyta, kad Lenkijos kariai gali dalyvauti taikos misijose, o, jeigu rusai užpultų Lietuvą – tai tikrai nebūtų taikos misija.
Čia jau yra dalyvavimas tikrame kare. Dėl to ir yra problema, kad lenkai negalėtų patys veikti savaime. Jie turėtų laukti NATO politinio sprendimo įjungti NATO sutarties 5 straipsnį, kur yra aiškiai pasakyta, kad, jeigu nors viena NATO šalis bus užpulta – visos kitos šalys turi jai padėti“, – aiškino J. Komaras.
Pasak pašnekovo, tai – kone pagrindinis teisinis apribojimas, tačiau jų yra ir gali būti dar daugiau.
„Dabar sunku kažką komentuoti, todėl, kad nei ponia Šimonytė, nei ponas Tuskas nepaminėjo, apie kokius ribojimus jie kalba. Situacija yra tokia, kad savarankiškai lenkai, greičiausiai, negalėtų veikti. Jie turėtų laukti Briuselio sprendimo, bet dabar girdime, kad gali būti sukurtas kažkoks planas, kuris leis tiesiogiai Lietuvos Vyriausybei pakviesti arba paprašyti lenkų Vyriausybę, Seimą, tai yra valdžią, padėti iš karto, nelaukiant NATO reakcijos. Apie tai, greičiausiai, ir kalbama“, – atkreipė dėmesį jis.
Lenkijoje tokių diskusijų nekyla
Nors diskusija dėl Lenkijos ir Lietuvos solidarumo nuskambėjo visoje šalyje, kaip pastebėjo J. Komaras, lenkų žiniasklaidoje apie tai diskutuojama nebuvo.
„Kol kas nėra kažkokio tokio atsako arba diskusijos Lenkijoje, todėl, kad, kalbant apie šiandieninę spaudos konferenciją ir premjerų susitikimą, pirma reakcija žiniasklaidos yra apie ūkininkų protestą, apie tą visą situaciją dėl Ukrainos grūdų – jie kalba apie tai“, – teigė pašnekovas.
Anot J. Komaro, kalbos apie Lietuvoje įsisiūbavusias diskusijas Lenkijoje buvo paskelbtos tik informaciniame lygmenyje.
„Čia buvo daugiau informacijos lygmenyje, ta prasme, kad niekas kol kas nekomentuoja, bet informavo apie tai, kad lietuviai nerimauja, kad Lietuvos Vyriausybė nerimauja dėl tos įstatyminės bazės Lenkijoje“, – teigė publicistas, istorijas J. Komaras.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
Budrys apie Lenkijos pagalbą Lietuvai: šalys įsipareigojusios bendradarbiauti tiek taikos, tiek karo ar hibridinių grėsmių metu
Šalyje kilus diskusijoms dėl Lenkijos pagalbos Lietuvai karinės agresijos atveju, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys primena, kad šalys yra įsipareigojusios bendradarbiauti tiek taikos, tiek karo ar hibridinių grėsmių metu. Pasak jo, tai numatyta ir po Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios pasirašytame dvišaliame Oršos plane. O praktiškai tai įrodo nuolat rengiamos pratybos abejose sienos pusėse, pabrėžia K. Budrys.
„Atkreipsiu dėmesį, kad 2022 m. kariuomenių vadai, reaguodami į tai, kad vyksta karas Ukrainoje ir kad yra aiški abiejų šalių pozicija, jog turime gilinti sąveiką, parengė vadinamąjį Oršos planą. Tai numato tiek sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimą, atsakant į tam tikras grėsmes“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo K. Budrys.
„Jei lenkai mūsų negins, kaip apsaugosime Suvalkų koridorių? Suvalkų koridorius, pabrėžiu, yra mūsų gynybos ir konkretaus planavimo darbotvarkėje. Šioje vietoje nėra teisinių apribojimų visus tuos planus nusimatyti“, – teigė prezidento patarėjas.
Be to, pažymėjo K. Budrys, dėl Suvalkų koridoriaus gynybos Lietuvos ir Lenkijos vadovai bendrauja nuolatos.
„Dėl Suvalkų gynybos – tai tikrai yra prezidento nuolatinio darbo objektas, kalbantis ir su prezidentu Duda ar imantis iniciatyvų organizuoti pajėgų judėjimą per sieną (...) bei numatant bendras operacijas ir bendras sąlygas, kur ir kaip galėtume veikti“, – sakė prezidento patarėjas.
Prezidentas Lenkijoje: toliau dirbsime išvien stiprindami mūsų šalių ir NATO rytinio flango saugumą
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Lenkijoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda stebėjo Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.
„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta saugumo grėsmes. Ir toliau dirbsime išvien stiprindami mūsų šalių ir viso NATO rytinio flango saugumą“ , – Lenkijoje kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija išliks pagrindine ir ilgalaike karine grėsme visam Aljansui, todėl glaudus ir solidarus bendradarbiavimas su Lenkija saugumo ir gynybos srityje Lietuvai yra strateginės svarbos prioritetas.
Pasak šalies vadovo, Lenkija tiesiogiai įsitraukia į Baltijos regiono saugumo stiprinimą, aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse, dalyvauja bendrose karinėse pratybose. „Esu tikras, kad ir toliau stiprinsime partnerystę, įgyvendinant iniciatyvas saugumo srityje, taip pat bendrai vystant gynybos pramonę“, – teigė prezidentas.
Lietuvos vadovo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos karinių pajėgų sąveikos planai yra atspirties taškas ir reikšminga priemonė toliau užtikrinti bendrą atgrasymo ir gynybos stiprinimą mūsų regione.
Prezidentas paminėjo dar prieš Vilniaus NATO viršūnių susitikimą priimtus Lietuvos sprendimus plėtoti nacionalinę diviziją, taip pat NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus dėl naujų gynybos planų, sąjungininkų pajėgumų regione didinimo, integruotos oro ir priešraketinės gynybos stiprinimo.
Pasak šalies vadovo, šiandien pratybose demonstruoti sąjungininkų jungtiniai veiksmai įrodo NATO efektyvumą, karinę sąveiką ir operacinį suderinamumą.
Prezidentas akcentavo, kad skubi karinė parama Ukrainai turi išlikti svarbiausias prioritetas. „Mes žinome, ko reikia Ukrainai: amunicijos, oro gynybos pajėgumų, didesnių gamybos apimčių visose ginkluotės kategorijose. Drauge su sąjungininkais privalome siųsti bendrą žinutę dėl tvirto įsipareigojimo ir toliau visais būdais remti Ukrainą iki pergalės“ , – pabrėžė šalies vadovas.
