R. Merkevičius teigia, kad ši situacija parodo dvi esmines mūsų šalies problemas.
„Tokia situacija rodo ir teismo nepasiruošimą tokio pobūdžio ar tokios apimties byloms, tokiai procesinei publikai, jeigu galima taip pasakyti. Lygiai taip pat ir kaltinamųjų elgesys, šiuo atveju, rodo pasityčiojimą iš teismo“, – teigia jis.
Pašnekovas taip pat priduria, kad šiuo atveju išryškėjo ne tik teismo, bet ir Lietuvos policijos nepasiruošimas tokioms situacijoms bei visiškas bejėgiškumas, suvaldant tokius procesus, kadangi pareigūnų prie teismo pastato buvo daugybė.
Ką reikėjo padaryti, kad situacijai būtų pasiruošta geriau? Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas turi į tai atsakymą.
„Visų pirma, matant visą tokios bylos didžiulę apimtį ir turinį, turint jau tam tikrą patirtį su Sausio 13–os byla, manau, kad pirmas klausimas, kurį reikėjo svarstyti šitame baudžiamajame procese, yra baudžiamųjų bylų atskirų kaltinamųjų atžvilgiu atskyrimo klausimas“, – teigia R. Merkevičius.
„Ar tikrai, pagal pareikštus kaltinimus, nėra įmanoma netrukdant greitam procesui ir išsamiam procesui, atskirų kaltinamųjų bylas nagrinėti atskiruose baudžiamuosiuose procesuose? Tai reiškia, kad ar neįmanoma tuos procesus atskirti taip, kad tokio kiekio žmonių nereikėtų talpinti į vieną teismo posėdžių salę ir visų jų atžvilgiu procesus tęsti vienoje byloje?“, – kelia klausimus baudžiamosios teisės ekspertas.
Sąmyšis įvyko po to, kai teismas atmetė vieno iš kaltinamųjų prašymą nuo bylos nušalinti teisėją M. Striauką. Ar nebuvo galima išvengti tokių keblumų, turint omenyje tai, kad visi žinojo, jog byla sulaukt viešumo ir žiniasklaidos dėmesio?
R. Merkevičiaus manymu, teismas turėjo visa tai numatyti ir imtis veiksmų, kad procesas būtų maksimaliai teisėtas ir sąžiningas.
„Aš manau, kad toks elgesys yra teismo neapsižiūrėjimo arba trumparegiškumo pavyzdys. Vienareikšmiškai, buvo galima prognozuoti, kad esant tokiai teismo sudėčiai, tokioms istorijoms buvusioms praeityje, žinant kaltinamųjų asmenybes ir taip toliau, šituo faktu bus manipuliuojama“, – teigia R. Merkevičius.
„Čia nereikia būti labai įžvalgiu ar labai protingu, kad tokią galimybę ir tokią perspektyvą būtų galima numatyti“, – priduria jis.
R. Merkevičius sakė manantis, kad šis motyvas ir toliau bus naudojamas.
„Aš manau, kad šitas „kozeris“, jeigu taip galima pavadinti, bus ir toliau naudojamas šitame procese, įvairiausiais aspektais, įvairius prašymus reiškiant, įvairiai tyčiojantis iš teismo, paprastai kalbant“, – nuomone dalinasi pašnekovas.
Baudžiamosios teisės ekspertas R. Merkevičius pabrėžė, jog ši byla yra tikrai specifinė.
„Šita byla yra specifinė. Ji yra išskirtinė byla. Tai natūralu, kad esant išskirtinėms situacijoms, išskirtinei bylai, išskirtinei publikai ir taip toliau, teismo dėmesys turi būti irgi turi būti išskirtinis. Viskas turi būti daroma taip skaidriai ir taip užtikrintai, kad ir visuomenei parodyti dėmesį ir sukurti visuomenės pasitikėjimą“, – teigia R. Merkevičius.
Anot jo, pirmieji žingsniai, kol kas, to nerodo.
Ar tokie atvejai, kai kaltinamieji vaikšto iš teismo salės ir vėl į ją sugrįžta pasikartos, ir kiek tai užtęs teisinį procesą? R. Merkevičiaus manymu, ar tokie kaltinamųjų veiksmai tęsis priklauso nuo to, kaip į tai reaguos teismas.
„Į pasityčiojimą iš savęs teismas turi reaguoti tomis priemonėmis ir tais instrumentais, kuriuos jiems suteikia įstatymas“, – teigia jis.
„Galėtų būti tam tikros sankcijos taikomos, kardomosios priemonės galėtų būti pakeičiamos ir panašiai“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigia advokatas, baudžiamosios teisės ekspertas R. Merkevičius.
