Razma: kandidatai būtų turėję sakyti, kad yra geresni už Šimonytę
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ aiškino, jog vargu, ar kiti skyrių iškelti kandidatai galėjo drąsiai sakyti, jog yra geresni nei dabartinė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
„Mūsų partija labai aiškiai mato jos politinę lyderystę. Ir čia buvo tik klausimas, ar ji sutiks kandidatuoti, ar ne. Bet kai ji prieš kelis mėnesius pasakė, jog nesako, kad nekandidatuos, jau iš esmės buvo galima įtarti, kad kandidatuos. Tas mūsų pasirinkimas yra pakankamai logiškas.
Nes jeigu būtų kiti mūsų kandidatai likę, jie turėtų sakyti, jog yra geresni už I. Šimonytę kažkuo. Kažin, ar kuris nors iš to sąrašo mūsų netrumpo galėtų taip drąsiai tą tvirtinti“, – aiškino parlamentaras.
TS–LKD lyderis Gabrielius Landsbergis kelios dienos iki galutinio apsisprendimo datos paskelbė, kad prezidento rinkimuose jis nedalyvaus. J. Razma Žinių radijo eteryje tikino, jog tai tikrai nereiškia, kad partijos lyderis bendruomenėje „yra nurašytas“.
„Taip tikrai niekas nežiūri. Pirmininkas turi visą palaikymą, niekas tikrai nekelia kažkokių klausimų dėl jo perrinkimo. Nebūtinai pirmininkas turi kandidatuoti į prezidentus. Pažiūrėkime, ar kitų partijų pirmininkai į prezidento rinkimus eis. <...> Mes čia nesame išskirtiniai“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkas J. Razma.
Paklaustas, ar I. Šimonytei kliudys faktas, kad prezidento posto ji siekia iš dabartinės Vyriausybės vadovės pozicijų, parlamentaras J. Razma ragino pesimizmui nepasiduoti.
„Kai premjero pareigas teko užimti sudėtingu, įvairių krizių laikotarpiu, tai tikrai premjero pareigos nepadeda kandidatuoti. Bet iš anksto tikrai neskelbčiau tokių pesimistinių prognozių, kaip pasirodo dabar pagal tuos pradinius reitingus.
Juk bus dar rinkimų kampanija, debatai. Žiūrėsime, kaip ir pagal ką žmonės rinksis. Jeigu bus giliau suvokta, kad šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje prezidento pareigose mums reikia turėti ryžtingą, tvirtą politiką, išpažįstantį europines vertybes, žmogaus teises, tai gali būti vienas pasirinkimas.
O jeigu žmonės manys, kad jeigu užtenka tiesiog ekrane turėti gražų, aukštą, simpatišką prezidentą, tada bus kiti pasirinkimai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė J. Razma.
Žengė žingsnį pirmoji
Naujienų portalo Delfi vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė–Vnarauskienė Žinių radijo eteryje pagarsino politikos ekspertų įžvalgas, jog I. Šimonytės sprendimas susijęs ne tik su prezidento rinkimais.
„Bet ir partijos pirmininko rinkimais. O antras dalykas – I. Šimonytė yra gerbiama partijos, daugiausiai skyrių ją iškėlė. Partijos vadovybė, pati I. Šimonytė įsivertino, kad ji yra realiausia, matomiausia ir stipriausia kandidatė iš partijos“, – kalbėjo R. Lukaitytė–Vnarauskienė.
Delfi vyr. redaktorė svarstė, jog pirminiuose TS–LKD rinkimuose dėl kandidato į prezidentus posto atsisakę partijos nariai tiesiog suprato, kad neturi šansų konkuruoti prieš premjerę.
Ji priminė, jog 2019 metais prezidento rinkimuose dalyvavusiam tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui politologai šviesios ateities nebrėžė – siekti prezidento posto iš premjero pozicijos nėra palanku.
R. Lukaitytė–Vnarauskienė Žinių radijo eteryje taip pat pabrėžė, jog pranešdama savo sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose I. Šimonytė „aiškiai užėmė dešiniosios kandidatės flangą“.
„Tai ką tuomet darys Viktorija Čmilytė–Nielsen? Jeigu dalyvaus, tai su kokia žinute, ambicija. Nes dabar I. Šimonytė žengė žingsnį pirma ir labai aiškiai pasakė“, – teigė naujienų portalo Delfi vyr. redaktorė R. Lukaitytė–Vnarauskienė.
Ji Žinių radijo eteryje prognozavo, kad šios valdžios kadencijos metu įvykusių konfliktų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros turėtų tik dar padaugėti.
„Nes jie dabar jau yra aiškūs konkurentai, nors G. Nausėda dar nepasiskelbęs, bet numatomas kandidatas“, – tikino pašnekovė.
Pergalės nesitiki ir TS–LKD?
Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, politologas Matas Baltrukevičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ paklaustas, kas įvyko TS–LKD gretose, pateikė savo vertinimą.
„Manau, kad TS–LKD lyderių tikslai buvo du labai aiškūs: partijos kandidatas į prezidentus būtų artimas dabartinei partijos linijai – tai liberalesnei, ir antras, kad tas žmogus galėtų maksimizuoti rezultatą“, – įvardijo jis.
M. Baltrukevičius Žinių radijo laidoje įvardijo ir patį blogiausią TS–LKD scenarijų: antrame prezidento rinkimų ture susitiktų G. Nausėda ir Ignas Vėgėlė.
„Abudu didžiuliai TS–LKD kritikai. <...> Geri akcentai buvo sudėlioti ir G. Landsbergio, kad rinkimuose yra svarbu dalyvauti – tai yra tikras realizmas. (Buvo sutarta, aut. p.) kad I. Šimonytė yra žmogus, kuris atstovaus tą liberalesnę liniją ir iš tų, kurie potencialiai tai galėtų daryti, pasieks maksimaliai didžiausią rezultatą.
Ir yra didžiausia tikimybė būtent su I. Šimonyte pretenduoti į antrąjį prezidento rinkimų turą. Netikiu, kad kažkas apie pergalę rimtai kalba ir galvoja“, – tikino Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas.
Jis taip pat teigė, jog tokia taktika nėra niekuo žeminanti ir pateikė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pavyzdį – dalyvauja visuose prezidento rinkimuose, kelia kandidatą, o geriausias rezultatas yra Zigmanto Balčyčio patekimas į antrąjį rinkimų turą prieš Dalią Grybauskaitę.
Jis taip pat teigė, kad kandidatai į prezidentus jau seniai suprato, kad besiremdamas tik prezidento funkcijomis „toli nenuvažiuosi“.
„Esminis dalykas yra tas, kad kandidatai jau seniausiai suprato, kad jeigu nori tapti prezidentu, besiremdamas prezidentinėmis funkcijomis toli nenuvažiuosi. Aišku, kartais būna išimčių, šioje kadencijoje turėtų šiek tiek daugiau debatų užsienio politikos klausimais: dėl Kinijos, Taivano, dėl Vokietijos brigados Lietuvoje. <...>
O, kad prezidentas yra vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas skambėdavo simboliškai. Bet dabartinė G. Nausėdos kadencija buvo laikas, kada supratome, kad tos prezidentinės funkcijos yra svarbios. Bet vien dėl to, kad visuomenėje yra gana aiškus konsensusas gynybos klausimu“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi M. Baltrukevičius.
Jis teigė, jog jeigu iki pat prezidento rinkimų neatsiras netikėtų kandidatų, apie kuriuos šiuo metu net nežinoma ir nekalbama, G. Nausėdai bus gana lengva prezidento rinkimuose, jeigu nuspręstų juose dalyvauti.
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog už praeities nuopelnus rinkėjai malonės nerodo.
„Kaip bežiūrėsi, bet rinkimai būna apie ateitį. Žmonės renkasi, kas bus šalies vadovas artimiausius penkerius metus. Dėl to žiūrima į viziją, darbus, darbo principus, ką žmogus žada.
Nes jeigu net ir neblogai dirbai prieš tai buvusią kadenciją, ar premjero, ar prezidento poste, bet kokiu atveju reikia turėti kažkokį impulsą, parodyti, kas bus kitaip, parodyti įtikinamą programą, planą, orientuotą į ateitį“, – Žinių radijo laidoje teigė M. Lapinskas.
