Kaip Delfi sakė M. Stankūnas, šiuo metu „šviesa tunelio gale“ matoma, tačiau, perspėjo profesorius, vien žvelgiant į statistinius pokyčius nereikia atsipalaiduoti.
„Jei žiūrime nuo 4 tūkst. iki 1,5 tūkst. tai atrodo oho, kokį padarėme progresą. Iš tikrųjų taip ir yra, bet pabandykite save įsivaizduoti rugsėjo mėnesį – jei jums kas nors būtų pasakęs, kad jūs sausio mėnesį turėsite 1,5 tūkstančio atvejų naujų kasdien, tai jūs sakytumėte, kad keliame paniką“, – atkreipė dėmesį LSMU profesorius.
Jo teigimu, situacija, nors ir pagerėjusi, tačiau vis dar nėra gera.
„Situacija yra nepalyginamai geresnė nei buvo gruodžio mėnesį, nes mes tada buvome epidemiologiniame košmare. Labai nedaug trūko, kad mūsų visa sveikatos sistema „užsilenktų“. Mums dabar pavyko pasiekti nepalyginamai geresnę situaciją, bet ta nepalyginamai geresnė nėra gera“, – teigė M. Stankūnas.
Mokyklų veiklos atnaujinimas – prioritetas
Švietimo specialistai, pedagogai ir tėvai itin nerimauja dėl nuotolinio mokymo pasekmių – pasak jų, vaikai panyra į virtualią erdvę, jiems trūksta gyvo bendravimo, galiausiai nukenčia ir žinių įsisavinimas.
Kalbėdamas apie šią problemą prof. M. Stankūnas teigė puikiai suprantantis tokį nerimą, nes pats yra trijų vaikų tėvas.
Pasak jo, ugdymo proceso atnaujinimas yra visų prioritetas.
„Kiekvieną dieną matau, kad kažkas neveikia, kažko nepadarom, tą patiriu tiesiogiai. Greičiausiai tos mokyklos atsivers palaipsniui. Ir pats pirmasis atsivėrimas jau buvo jums pristatytas vakar. Iš tikrųjų yra vaikų, kuriems mokytis nuotoliniu būdu dėl kažkokių priežasčių yra ypatingai sunku“, – apie vakarykštį Vyriausybės sprendimą leisti nuotoliniu būdu mokyklos pastatuose mokytis sunkumų patiriantiems vaikams kalbėjo M. Stankūnas.
Profesoriaus teigimu, ekspertai turi viziją ir dėl tolesnio švietimo sektoriaus atsivėrimo.
„Greičiausiai antru etapu bus atidaromos mokyklos pradinukams ir abiturientams dėl visiems puikiausiai suprantamų priežasčių. Abiturientams – dėl geresnio pasiruošimo egzaminams, pradinukams – dėl to, kad jiems iš tikrųjų reikia mokytojos pagalbos“, – sakė M. Stankūnas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad planuojant minėtą etapą būtina aptarti visus įmanomus modelius, kaip tai galėtų būti įgyvendinta realiai,
„Tie vaikai susirinks, jie bendraus – ar tos kaukės laikysis, ar nesilaikys... Aišku, viruso atsinaujinimui, plitimui yra rizika. (...) Svarstoma, koks atidarymas ir mechanizmas galėtų būti pats geriausias – kuris galėtų grąžinti mokslą ir sumažinti riziką iki minimumo“, – sakė LSMU profesorius.
Jis paaiškino, kad ekspertai šiuo metu diskutuoja apie įvairiausius modelius, skaito kitų šalių patirtį, diskutuoja, kaip tokiu atveju reikėtų organizuoti mokymosi procesą.
Vertins verslo rizikingumą
Kalbedamas apie šalyje įtvirtintus karantino ribojimus, M. Stankūnas pabrėžė, kad visi ekspertai turi vieną tikslą – kad ribojimų neliktų apskritai. Tačiau tam, pasak jo, būtina pagerinti epidemiologinę statistiką.
„Visi ekspertai ir aš asmeniškai laikomės principinės pozicijos, kad tuos apribojimus kaip galima greičiau visus panaikinti“, – patikino M. Stankūnas.
Verslininkai siuntė raštus Vyriausybei, su prašymais leisti vykdyti veiklą. Prekybininkai teigia, kad įsipareigotų laikytis maksimalių saugumo priemonių. Apie tai galite skaityti čia.
Vertindamas verslininkų prašymus M. Stankūnas teigė, kad kai kurie ekspertų ir Vyriausybės posėdžiai vyksta kartu su verslo asociacijų atstovais. Pasak jo, visi supranta smulkiųjų verslininkų patiriamus sunkumus.
„Mes puikiai suprantame verslą, buvo ne vienas pasitarimas su verslo atstovais, dalyvauja pati premjerė ir puikiai supranta, kad žmonėms tai yra išgyvenimas – smulkieji verslininkai negauna tų pajamų. Tas dalykas (ribojimų atlaisvinimas – aut.p.) bus padarytas kaip galima greičiau. Bandome pasižiūrėti, (…) kokios tos verslo sritys yra mažiausiai rizikingos“, – kalbėjo LSMU profesorius.
Jo teigimu, ekspertai vertins verslo sektorių rizikingumą. Svarstoma, kad veiklą galbūt galėtų atnaujinti tie verslai, kurie neturi daug ir ilgų kontaktų su klientais.
„Mes puikiai suprantame, kad, pavyzdžiui, kokiam juvelyrui atneša kažkokį laikrodį ar žieduką pataisyti, jis sėdi, tvarkosi prie jo ir tas kontaktas yra visiškai minimalus. (...) Tą (analizę – aut.p.) labai rimtai darome ir bandysime galbūt verslo atidarymą sieti su rizika. Yra nemažai studijų, kur paskaičiuotos santykinės rizikos. Pabandysime galbūt pradėti nuo to“, – sakė M. Stankūnas