Tikslas buvo kitoks
DELFI TV laidoje „Iš esmės“ R. Duchnevič pripažino, kad ši pergalė rinkimuose buvo labai laukta, tačiau ir netikėta, nes prieš antrąjį turą buvo keltas tikslas – maksimaliai priartėti prie konkurento, kuris atstovavo Lenkų rinkimų akcijai.
„Aišku, laimėti labai malonu. Mes pastaruosius ketverius metus konstruktyviai dirbome opozicijoje, nemažai darbų su gyventojais esame padarę, jautėme nuotaikas, matėme, kad bus antrasis rinkimų turas, tik buvo klausimas, ar aš į jį papulsiu, ar centro dešinės koalicijos kandidatas Gediminas Kazėnas. Aplinkybės taip susiklostė, kad papuoliau aš. Mačiau, kad už mane balsavo ne tik mano kairieji rinkėjai, bet ir dešiniųjų elektoratas, kuris tikėjo, kad galime laimėti prieš Lenkų rinkimų akciją. Aš ir sakiau, kad jei būsiu antrame ture, tai yra tikimybė, kad prieš Lenkų rinkimų akciją galime nugalėti. Dar rudenį laiškais kreipiausi į gyventojus, paaiškinau lūkesčius, tikslus, ir matau, kad buvau išgirstas rinkėjų. Ir ne tik savo rinkėjų, bet akivaizdu, kad kažkokia dalis ir Lenkų rinkimų akcijos rinkėjų prabalsavo už mane, kurie jau nebebalsuoja pagal tą tautinį naratyvą. Tai ir turime, ką turime. Minėjau, kad mūsų tikslas buvo maksimaliai priartėti prie oponento, nes suprantu, kad su administracine struktūra, kuri kurta 30 metų, nėra taip paprasta vienam kandidatui konkuruoti. Ten buvo šimtatūkstantinės sumos, žmogiškieji resursai, bet matome, kad lemia ir kitos aplinkybės“, – netikėta savo pergale džiaugėsi R. Duchnevič.
Tačiau jis neslėpė, kad rinkimus pavyko laimėti ir taikant specialią strategiją. „Pavyko ir natūraliai, nes bendrauju su gyventojais, matau, kad kartais mūsų požiūriai skiriasi, bet stengiuosi jiems atstovauti. Tas natūralus bendravimas daug ką duoda, tada ir tas pasitikėjimas auga. Aišku, mes turėjome ir savo strategiją, nesakysiu, kada mes pradėjome ją vykdyti, bet mes turėjome ir partizaninio marketingo priemonių, kur kiti darė už dešimtis tūkstančių eurų, o mes darėme nemokamai. Tai čia mūsų rinkimų kampanijos paslaptys, bet mes tai įgyvendinome“, – tvirtino išrinktasis Vilniaus rajono meras.
Jis pats Vilniaus rajono savivaldybės taryboje dirbo pusantros kadencijos, tiek laiko esą ir pakako užsiauginti pakankamą simpatikų būrį.
„Pirmą kadenciją į miesto tarybą patekau vėliau, nes po rinkimų buvau už brūkšnio. Tačiau netrukus buvo pašalintas kolega, kuris deklaravo kitur gyvenamą vietą, tada man atsirado proga ateiti, pusę kadencijos pabuvau. Tada 2019 metais teko vesti sąrašą į rinkimus, paauginome tada mandatus, dabar buvo toks antras bandymas. Mūsų komanda įvairi, ne tik partijos nariai, bet ir daug simpatikų, daug žmonių iš šono, su kurias susipažinome sprendžiant jų problemas. Tie žmonės, kurie mumis patikėjo. Tad dirbom, dirbom ir prisidirbom“, – juokavo R. Duchnevič.
Klausimų kėlė neblaivūs rinkėjai
Nepaisant to, kad R. Duchnevič iškovojo Vilniaus rajono mero postą, šios savivaldybės taryboje daugiausia mandatų vis tiek turės Lenkų rinkimų akcija – 18 iš 31. Kaip naujasis meras įsivaizduoja savo darbą, nes akivaizdu, jog praradusieji mero postą tikrai gali kaišioti pagalius į ratus?
„Ką padarysi, gyvenime nebūna visada viskas taip paprasta. Kalbėti galima, bet klausimas, ar Lenkų rinkimų akcija tikrai norės konfliktų ir destrukcijų. Dauguma sprendimų yra ūkinio pobūdžio, mes realiai nesutariame dėl kelių dalykų, pavyzdžiui, švietimo, dėl darželių poreikio. Švietimo skyrius sako, kad poreikio nėra, mes sakome, kad yra, čia konfliktai kildavo. O dauguma klausimų mes visi balsuojame už, tai administracija ir toliau neš sprendimus, gal kažkaip kitaip įsivaizduosime, kaip formuoti biudžetą. O dėl programinių punktų susėsime, aš pasiūlysiu sudėlioti, jei dėl kažko nesutariame, tai padedame į šoną. Iššūkių nebijau, rinkėjai tarė žodį, reikia dirbti, juk mandato neatsisakysiu“, – pabrėžė R. Duchnevič.
Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis iškart po rinkimų kaltino, kad jie vyko neskaidriai, kad dingo biuleteniai, kad rajone patruliavo sukarintos grupuotės. Tačiau išrinktasis meras tokių kalbų ir kaltinimų nebuvo linkęs sureikšminti, esą gerokai daugiau pažeidimų rinkimuose darydavo būtent Lenkų rinkimų akcija.
„Jam kažką reikia kalbėti, aišku, jis nori politiniame gyvenime išlikti, jam svarbu, kad jį struktūra palaikytų, nes gal jis vėl kandidatuos Europos Parlamento rinkimuose. Ne pats lengviausias laikotarpis jam buvo šiomis dienomis. Dėl sukarintų struktūrų – manau, kad nepatiko Šaulių sąjungos dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką, nors jie padėjo policijai. Nežinau, ar čia reikia kažkaip šitą dalyką sureikšminti, mes matėme ir rizikas, kad per Seimo rinkimus vieno Seimo nario padėjėja partrenkė mūsų stebėtoją mašina, ji vežė balsuoti neblaivius žmones, ji tai pripažino. Mes tuos atvejus matėme, normalu, kad todėl ir buvo sustiprintas budėjimas. Ir vis tiek mes matėme, kad ir neblaivių asmenų buvo norinčių patekti balsuoti. Man klausimas, ar čia visiems pilietinė sąžinė prabudo, išgėrus iš ryto“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Lenkų rinkimų akcijai – vicemero postas
Paklaustas, koks bus jo pirmasis kaip mero darbas, R. Duchnevič teigė, kad planuoja kuo daugiau susitikimų su Vilniaus rajono savivaldybės admininistracijos, jai pavaldžių įstaigų, seniūnijų darbuotojais, kad visus nuramintų, jog jokia raganų medžioklė tikrai nevyks.
„Reikia numalšinti aistras su visais darbuotojais, nes žmonių daug, jie galvoja, kad atleidimai pasipils. Tais dalykais žmonės buvo gąsdinami, kad jis greit pasitvarkys, atleis. Aš raganų medžiokle nesiruošiu užsiimti, jei žmonės dirba, tai kodėl negali dirbti, nors ir priklauso kitai partijai. Aišku, matome, kad politinis lygmuo pasikeis, bet tai kitas dalykas, kaip ir įmonių ar įstaigų vadovai. Bet tie žmonės, kurie dirba administracijoje, pavaldžiose įstaigose, tai nematau poreikio atleidinėti, čia buvo labiau paleistas gandas. Aš norėčiau padaryti tik tai, kad būtų užtikrintas skaidrumą priimant į pareigas. Ne paslaptis, jog kai kurie priimami tik pagal partinę liniją. Ji pati iš savęs nėra bloga, bet konkursai turi būti laimimi skaidriai, neturi būti protekcijų. Tai dabar noriu aplankyti kuo daugiau vadovų, pasikalbėti su seniūnais, o tada jau eisime prie programinių dalykų. Mano vienas pirmųjų darbų yra inicijuoti dėl švietimo klausimų, kad galėtume valdomą turtą pritaikyti švietimo poreikiams“, – dėstė R. Duchnevič.
Paklaustas, ar jau planuoja savo komandą, jis tvirtino, kad apie tai tikrai galvoja, o postų yra numatęs ir Lenkų rinkimų akcijai.
„Turime suvokti realią situaciją, kad Lenkų rinkimų akcija turi 18 mandatų, o mes turime 13, praėjo trys sąrašai, keturi iškrito, tai mano persona turėtų vienytis tuos sąrašus ir kažkaip užtikrinti, kad nebūtų destrukcijos, o sklandžiai veiktų savivaldybė, nes tai reikalinga gyventojams. Manau, kad artimiausiomis dienomis pradėsime bendrauti, kai atslūgs emocijos, ir manau, kad komandą reikia dėlioti per susitarimus. Jei galimi trys vicemerai, tai vieną turiu aš, kaip savo patikėtinį, vieną gali turėti Lenkų rinkimų akcija, nes jie vis tiek turi daugumą, ir vieną centro dešinė, nes ji atstovauja nemažą grupę. Manau, kad tai būtų logiška, taip galime parodyti, kaip kartu galime dirbti dėl gyventojų gerovės. Dėl administracijos direktoriaus – čia jau mero prerogatyva jį skirti, tai turėtų būti mano artimos aplinkos žmogus, nes jis priima svarbius sprendimus. Nuo to, kaip mes su juo pasiskirstysime funkcijomis, priklausys ir tai, kiek aš turėsiu laiko bendrauti su gyventojais, kaip atrodys darbo kokybė“, – darbingai nusiteikęs buvo R. Duchnevič.
Net ir Benkunsko laimėjimo nevadino pergale
Anot ekspertų, realiai tik Vilniaus rajone merų rinkimų rezultatai ir buvo staigmena, o visoje Lietuvoje jie buvo tokie, kokių daugmaž ir buvo galima tikėtis.
„Turime tokius gana tikėtus rinkimus, nes valdančiosios partijos paprasta per vidurį kadencijos turi tam tikrų iššūkių pokalbiuose su savo rinkėjais. Turime pirmus rinkimus po pandemijos, ir turime pirmus rinkimus, kai vyksta karas Ukrainoje. Savivaldos rinkimai yra apie ūkį, artimiausią aplinką, kita vertus, šitie rinkimai parodė kai kurias tendencijas, kurių negalima nepastebėti. Viena jų ta, kuri nėra baisiai maloni konservatoriams, ir tiksliai susumavo pats Landsbergis, kad žmonės antrame ture vienijosi prieš konservatorius. Tas pats ir Vilniuje – Benkunsko pasirodymas pergalingas, tačiau Zuoko priaugtų balsų suma yra įspūdinga. Benkunskui pavyko pasiekti pergalę, bet akivaizdu, kad mobilizuoti prieš save jis sugebėjo pakankamai platesnę koaliciją nei buvo tikėtasi“, – teigė komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
Anot jo, šie rinkimai parodė ir tai, kad konservatoriams išties sudėtinga tikėtis pergalės Seimo rinkimuose. „Turbūt ta dešinioji koalicija, kuri drąsiai ir netikėtai susiformavo prieš porą metų, kai Šimonytė tapo premjere, kol kas neatrodo, kad ji turėtų rimtų šansų išlikti. Panašu, kad Laisvės partija turi labai rimtų problemų su savo tapatybe, gal jiems pavyks pakartoti pasirodymą ir patekti į parlamentą, tačiau dėl to nėra didelio tikrumo. Kitas dalykas, nematome, kad konservatoriai priaugtų daug balsų. Nepasakysi, kad jie dabar gavo mažai balsų, tačiau tas augimas, kai vykstant karui labiausiai patriotinė partija yra valdžioje, tikrai neatrodo kaip kažkas, kas galėtų atverti duris į valdančiąją daugumą kitais rinkimais“, – teigė M. Katkus.
Jo žodžiais, savivaldos rinkimai parodė, kad šventimą po Seimo rinkimų jau gali planuotis socialdemokratų partija. „Tai yra politinė jėga, kuri gali sulaukti balsų ir iš dešiniųjų, ir iš kitų kairiųjų. Panašu, kad jei jiems pavyks nepralaimėti, jie turėtų laimėti kitus rinkimus ir turėti didžiausios politinės jėgos statusą ir turbūt formuoti Vyriausybę“, – prognozavo M. Katkus.
Politologo Bernaro Ivanovo teigimu, šių savivaldos rinkimų rezultatus nulėmė ne partijų ideologijos ar iškeltos asmenybės, o išorinės aplinkybės. „Šitie savivaldos rinkimai buvo akivaizdžiai nulemti ne vidinių veiksmų, nei ideologinių momentų, nes debatai man kėlė klaiką, matai žmones, kurie nori greičiau pabėgti, supranti, kad dažno kompetencija neatlaiko išorinės kritikos, tai nulėmė išoriniai veiksniai, turiu omenyje, platų visuomenės pasipiktinimą valdančiąja dauguma. Sakyčiau, kad net ir valdančiajai partijai tokie rezultatai yra tragedija. Tad realių pokyčių savivaldybių gyvenime nebus daug, o signalas EP, Prezidento ir Seimo rinkimams pasiųstas labai konkretus. Socialdemokratai tyliai, nieko neveikdami, laimėjo kaip tie, kurie susirenka protesto balsus“, – reziumavo B. Ivanovas.