Apie tai L. Kojala kalbėjosi „Info TV“ Rimvydo Valatkos laidoje penktadienį.
„Visų pirma, manau, kad Vakarų šalių lyderiai nori išgirsti informaciją tiesiogiai iš Putino, nes vienas iš niuansų, sietinų ir su pandemija, ir turbūt plačiau yra tai, kad mes nelabai žinome, kas šiandien prieina prie Putino, kas jam pašnibžda į ausį, kokia yra situacija, kas jam pristato Vakarų poziciją, kokią medžiagą jis skaito ir panašiai“, – vertindamas pastaruoju metu ne vieną Vakarų lyderių kelionę į Maskvą laidoje sakė L. Kojala.
Tiesioginis pokalbis, anot jo, yra galimybė geriau suprasti, kaip dabar mąsto V. Putinas.
„Tai, manau, pakankamai reikšminga. Antras dalykas – tas taikos motyvas yra svarbus. Turbūt visi mano, kad geriau kalbėtis, net jei tie pokalbiai nėra itin vaisingi, nei manyti, kad tyla užtikrins tai, jog neįvyks karinė eskalacija, nes akivaizdu, kad to grėsmė išlieka didelė“, – sakė RESC vadovas.
Dar viena priežastimi vykti pas V. Putiną Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kaip pastebėjo L. Kojala, gali būti susijusi ir su vidaus politika – Prancūzija nori būti lyderė, ji pirmininkauja ES Tarybai, be to – šalyje artėja prezidento rinkimai.
„Be abejo, Macrono ir Putino susitikimas buvo ašis, aplink kurią sukosi daugelis naujienų tomis dienomis. Matyt, tai tam tikra prasme ir žinutė vidaus rinkėjui, kalbant iš Macrono perspektyvos“, – teigė L. Kojala.
Eksperto vertinimu, V. Putinas pasiekė vieną pergalę – Vakarų lyderiai ne tik siekia susitikti su juo, bet ir patys atvyksta į Maskvą. Vis dėlto, pasak L. Kojalos, tai – trumpalaikė Kremliaus pergalė.
„Ne Putinas keliauja, o visi pas jį atvyksta, bet tai yra trumpasis laikotarpis. Žvelgiant į ilgojo laikotarpio perspektyvą, manau, kad dabartinė situacija labai sunkiai gali būti pavadintina Rusijos pergale, jei ji yra priversta kelti ultimatumą dėl Ukrainos ateities, nes ši šalis jau Konstitucijoje turi siekį įstoti į ES ir NATO.
Tai yra visiškas V. Putino valdymo 22 metų laikotarpyje fiasko, nes tai didžiulė geopolitinė problema, kurią Kremlius iš esmės gali išspręsti tik grasindamas karine jėga“, – sakė ekspertas.
Jokios kitos priemonės V. Putinui, tokios, kaip minkštoji galia, pasak laidos dalyvio, tiesiog neveikia.
„Vadinasi, dabar Putinas bando gintis. Ginasi laimėdamas tam tikrą dėmesį, bet ar tai vidutinio ir ilgojo laikotarpio perspektyvoje yra perspektyvi strategija, turbūt galime abejoti“, – teigė L. Kojala.
Jo teigimu, tai, kad Rusija prarado puolimo „staigmenos“ efektą, galima laikyti Vakarų veiksmų rezultatu.
„Kai kas sako, kad tai tarsi grasinimas karu, kuris gali virsti save išpildančia pranašyste, bet iš tikrųjų tai yra ir preventyvi priemonė, nes galbūt aštrindami situaciją retoriškai, Vakarai ir mobilizuoja Ukrainą bei patys save, ir tuo pačiu susilpnina Rusijos poziciją būti ta, kuri elgiasi netikėtai. Aišku, tas spektras priemonių, kuris gali būti panaudojamas, išlieka labai didelis“, – atkreipė dėmesį politologas.
Tokiomis priemonėmis jis įvardijo kibernetines atsakas ir kitokius išpuolius.
Visgi L. Kojala teigė sunkiai įsivaizduojantis dar didesnes NATO karių pajėgas aplinkinėse valstybėse.
„Iš dalies mes matome, didinamas NATO priešakinis batalionas, bet tie skaičiai labiau simboliniai, ne dešimtys tūkstančių ir, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti, kad galėtume pereiti į tokį mastą“, – sakė politologas.
Visą Rimvydo Valatkos pokalbį „Info TV“ eteryje su L. Kojala žiūrėkite čia: