Ekspertų nuomone, greičiausiai bus bandoma keršyti nekonvencinėmis priemonėmis.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja Ieva Koreivaitė teigia, kad aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei patiria stiprų visuomenės ir politinių institucijų spaudimą keršyti už Q. Soleimanio nužudymą.
„Tas spaudimas yra beveik iš visų Irano pagrindinių politinių institucijų, dabar spaudoje yra daug vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kad Irano gatvės yra pilnos gedinčiųjų dėl Q. Suleimanio mirties, kurie vėlgi reikalauja keršto už jo nužudymą“, – Eltai kalbėjo I. Koreivaitė.
Politologės teigimu, piktų pareiškimų reikėtų tikėtis tiek iš JAV, tiek iš Irano pusės, kita vertus, ekspertė abejoja, kad Iranas bandys įsivelti į tiesioginį konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis.
„Mano suvokimu, Iranas tikrai nebandys įsivelti į atvirą, tiesioginį konfliktą su JAV ir jos partnerėmis regione. Visgi nekonvencinėmis priemonėmis, manau, Iranas bandys kažkaip keršyti ir tada turbūt galima laukti JAV atsako“, – įžvalgomis dalinosi TSPMI dėstytoja.
I. Koreivaitė taip pat teigia, kad Irano pareiškimas, jog šalis nebesilaikys 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų, greičiausiai yra atgrasymo kalbos. Politologės teigimu, branduolinio ginklo gaminimas yra ilgas procesas, todėl Europos Sąjunga (ES) ir JAV turėtų užtektinai laiko ir galimybių tokią programą neutralizuoti.
„Susitarimas apribojo Irano branduolinę programą, kad ji netaptų branduolinio ginklo programa. Iranas grasina, kad jis tiesiog atnaujins tiek urano sodrinimą, tiek balistinių raketų ruošimą, kad tas branduolinis ginklas atsirastų. Kita vertus, ar jis turi galimybių tai padaryti, yra jau kitas klausimas. Manau, kad tai labai stipriai užtruktų, ir tiek ES, tiek JAV turėtų galimybių neutralizuoti tokią programą“, – sakė I. Koreivaitė.
TSPMI dėstytoja taip pat akcentuoja, kad JAV pajėgų buvimas Irake yra dviprasmiškas. Anot ekspertės, viena vertus, Irano ilgalaikis tikslas yra, kad amerikiečių pajėgos būtų iškeltos iš Irako ir Sirijos, kita vertus, Iranui nusprendus atakuoti JAV, amerikiečių pajėgos Irane yra labai lengvas taikinys.
„Dabar vėlgi tas pats JAV pajėgų buvimas Irake tampa dviprasmišku klausimu. Viena vertus, Iranas tikrai labai nori, kad tos pajėgos būtų patrauktos iš Irako, iš Sirijos, iš kitų Vidurio Rytų valstybių, kitaip tariant, kad JAV būtų išgyvendinta iš Vidurio Rytų. Tai yra vienas iš Irano tikslų, kita vertus, jeigu Iranas nuspręs kažkaip keršyti JAV, jam yra labai patogu turėti šias pajėgas regione, nes JAV pajėgos yra labai lengvas taikinys Iranui“, – teigė politologė.
I. Koreivaitė taip pat sutinka, kad Irano ir JAV konfliktas galėtų paveikti transatlantinį vieningumą, nes bet kokia krizė Vidurio Rytuose reikštų problemas ES pašonėje.
„Tarptautinė krizių grupė ir jos apžvalgininkai yra pasakę, kad įvykus tiesioginiam JAV ir Irano konfliktui, gali būti, jog JAV konflikte liktų viena, nes tai visiškai nebūtų Europos Sąjungos interesas. Yra atsitikę taip, kad kovos aikštelė tarp JAV ir Irano yra Vidurio Rytai, o Vidurio Rytai yra Europos Sąjungos pašonėje. Bet kokia krizė Vidurio Rytuose reiškia problemas Europos Sąjungoje, visų pirma per pabėgėlių krizes. Europos Sąjunga to visiškai nenori“, – kalbėjo I. Koreivaitė.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius teigia, kad Irano režimas yra tapęs trapus, todėl negali parodyti bailumo JAV atžvilgiu. Anot politologo, dėl šios priežasties Iranas turi grasinti atkeršyti už Q. Suleimano nužudymą.
„Irano režimas negalėtų leisti sau negrasinti Jungtinėms Valstijoms ir nežadėti keršto, todėl, kad jis tam tikra prasme jau irgi yra tapęs labai trapus ir reikia mobilizuoti iraniečius, o tai galima padaryti tikrai neparodant bailumo ar aplaidumo Jungtinių Valstijų atžvilgiu, o kaip tik grasinant ir mėginant žvaginti ginklais, rodyti jėgą“, – kalbėjo E. Račius.
Visgi, anot politologo, labiausiai tikėtina, kad Iranas JAV keršys per trečiuosius asmenis Irake.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Iranas veiks per Iraką. Irake yra daugybė Iranui parankių ir lojalių vietinių irakiečių šiitų, kurie daugiausiai ir religine prasme artimi Irano daugumai. Tai yra vietiniai žmonės, kurių galbūt nereikėtų vadinti civiliais, labiau gal ginkluotomis draugovėmis. (...) Per šitas draugoves, per tuos trečius asmenis Iranas neabejotinai veiks – jau dabar veikia, bet tai gali būti suintensyvinta“, – teigė E. Račius.
VDU profesorius neatmeta galimybės, kad Iranas gali bandyti paveikti ir jam palankias bendruomenes Saudo Arabijoje, Bahreine, Kuveite ir per jas kenkti JAV interesams.
„Jei kalbėsime apie dar tolesnius netiesioginius veiksmus, galbūt galime sakyti, kad Iranas gali siekti paveikti jam palankias bendruomenes regione, sakykim, Saudo Arabijoje, Bahreine, galbūt net ir Kuveite, kur yra šiitų mažumos. (...) Ir ten pradėti kenkti tiek Jungtinių Valstijų interesams, tiek net ir vietiniams sunitų vadovaujamiems režimams. Kad tie režimai, kurie yra matomi Irano kaip tam tikra prasme marionetiniai, Jungtinių Valstijų valdomi, pradėtų vienaip ar kitaip reaguoti, ir tada jau galbūt net ir Jungtines Valstijas verstų persvarstyti savo buvimą regione“, – svarstė islamo tyrinėtojas.
Politologo teigimu, tikėtina, jog Iranas grasina nebesilaikyti branduolinio susitarimo apribojimų, nes blefuodamas siekia į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius.
„(Gali būti – ELTA), kad Iranas kol kas dar blefuoja, siekdamas į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius, vis dėl to Europoje yra kai kurių valstybių, kaip Prancūzija, kurios yra atsargesnės. Taip pat atitinkamai ( siekiama patraukti – ELTA) tokias svarbias šalis kaip Rusija, Kinija, kurių pozicija irgi yra labai svarbi“, – sakė E. Račius. Visgi ekspertas visiškai neatmeta galimybės, kad Iranas realiai planuoja nebesilaikyti susitarimo.