Turėtų valdyti profesionalai
Kovo 5-ąją, sekmadienį, Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai, nors balsuoti jau galima ir iš anksto. 60-yje savivaldybių mero posto siekia net 433 politikai, tačiau teigiama, kad šių rinkimų kampanija buvo itin nuobodi, o daugelyje savivaldybių siurprizų net neverta tikėtis – veikiausiai bus išrinkti tie patys merai.
„Jei trumpai ir vienu sakiniu, tai kokia paklausa, tokia ir pasiūla. Jei rinkoje pagrindinis automobilis yra 12 metų senumo „šaranas“, tai tu gali siūlyti naujausius mersedesus, bmw ir kitus, nieko nepakeisi. Žmonės taiko labai nedidelius kriterijus – ir ne tik merams, apskritai politikams. Mes jau 20 metų kalbame apie tai, kad mokytojo profesiją reikia padaryti prestižine, tai politikai nepamatė, kaip jų profesija tapo visiškai neprestižine“, – tvirtino apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Anot jo, savivaldoje yra ir daugiau keistenybių, kurios atbaido, o ne pritraukia stiprius kandidatus. „Pažiūrėkite, buvęs žvejų kaimelis, kur realiai gyvena 1,5 ar 2 tūkst. žmonių, kiti prisiregistravę, nes keltas nemokamai, mero alga yra beveik tokio pat lygio kaip Vilniaus mero. Tokių savivaldybių pilna. Vilniuje yra Fabijoniškės, kur gyvena 40 tūkst. žmonių, du kartus daugiau nei Kupiškio rajone, yra seniūnas, buhalteris ir susitvarko su reikalais, o Kupiškyje didelis namas, daug žmonių. Trečias dalykas – kaip pasiūlą pagerinti taip, kad tiktų ir tai paklausai, kuri yra. Žiūrėkime – 15 metų Seimo narių alga yra nekeista. Jei šiandien pasiūlytume pensininkui gyventi už 2008 metų pensiją, tai jie cyptų, kauktų, o politikai tebedirba pagal tų metų kriterijus. Tai kas gali eiti į merus, į tarybos narius.
Suprantu, kad Neringą, Rietavą, Pagėgius gali valdyti mėgėjų būreliai, kur taryboje kokie du žino, už ką balsuoja, kiti nelabai žino, nes negali įsigilinti, mat ateina laisvu nuo darbo metu. Bet tokius miestus kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus turėtų valdyti profesionaliai, jie turėtų gauti algą. Tad grįžtu prie pirmo savo sakinio, – kokia yra paklausa, tokia yra ir politikų pasiūla savivaldos rinkimuose kovo 5 dieną“, – apibendrino R. Valatka.
Komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas savivaldos rinkimuose įžvelgė dvi problemas, kurios ir lemia tai, kad realiai nebeliko intrigos.
„Dalyje savivaldybių jau nuo seno yra susiformavęs toks vietinis monolitas, kur valdžia, iš jos užsakymų gyvenantis verslas, vietos žiniasklaidos kontrolė, ta žiniasklaida padeda išrinkti tą patį merą. Toks pavyzdys yra Širvintos, bet jų yra ir daugiau. Kaunas jau eina tuo pačiu keliu labai sėkmingai. Ir ten nėra jokios intrigos, niekam neįdomu, tai yra verslo planas. Tai mūsų nedidelės kunigaikštystės. Kita problema, kad net tose savivaldybėse, kur vis dar išlieka intriga, ką išrinksime meru, kandidatai nelabai turi idėjų, pasiūlymų, kodėl turėčiau už juos balsuoti. Idėja, kad mes atplatinsime gatves, nėra idėja, Idėja nėra sugriauti tai, ką darė kažkas prieš tave, idėja yra pasiūlyti, kaip gyventi geriau ateinančius ketverius metus. Jei ta intriga buvo prieš keletą metų, buvo dar pakankamai aiškūs šūkiai, kad vienas ūkvedys, kitas už laisvę ir skaidrumą, dabar labai aiškių skirtumų nematome. O juk savivaldybės turi milžinišką galią net tokiam dalykui, kaip tavo mokama įmoka už būsto paskolą, nes savivaldybė pasako, kur statyti, kiek statyti, ji išduoda leidimus, kuo daugiau namų pristatys, tuo mažiau mokėsi, apie tai niekas nekalba. Jei pažiūrėtume į 2022 metus, Vilniaus savivaldos aktualiausias klausimas buvo žolės aukštis. Tai tikrai labai veikia kasdienį mūsų gyvenimą“, – ironizavo A. Baranauskas.
Nelaimės nei konservatoriai, nei liberalai
Sociologas Ignas Zokas patarė nesistebėti, jog šie savivaldos rinkimai yra nuobodūs, nes jau daug metų rinkimai Lietuvoje yra neįdomūs.
„Gal nepriklausomybės atgavimo pradžioje buvo keli rinkimai, kai žmonės su entuziazmu ėjo į juos. Bet čia visų demokratijų bėda. Kad jie nuobodūs, mano subjektyvia nuomone, yra dėl to, kad kuo labiau buvo pradėti riboti partijų finansavimai, tada pradėjo nykti įdomumas, intriga, liko toks lėkštas dalykas, ką turime šiandien. Iš kitos pusės, sociologiškai žiūrint, matuojant tas nuotaikas, negalima sakyti, kad visiškai nėra intrigos. Manau, kad visada savivalda buvo apie ūkius ir apie geriausią miesto ūkininką, manau, kad šitie rinkimai bus ne išimtis. Todėl manau, kad Kauno, Šiaulių, Panevėžio merai tikrai bus perrinkti, nes per dabartinę jų kadenciją miestai išgyveno higieninį renesansą, įgijo bent jau elementarią higieną kalbant apie tvarkingas gatves, šaligatvius ir tam tikrus pastatus.
Įdomiau yra su Vilniumi ir Klaipėda, tie du miestai turi didžiausią intrigą. Klaipėdoje tyrimų labai mažai daryta, jei reikėtų statyti kazino, šiandien statyčiau už Vaitkų. Kalbant apie Vilnių, būta įvairių bandymų daryti tyrimų, situacija tokia, kad Zuokas, kuris yra senas naujas veidas, yra vienareikšmis lyderis. Majauskas, Benkunskas yra antroje, trečioje vietoje, sumuojant, kad mūsų apklausos rodė Majausko stipresnę poziciją, truputį mažiau Raskevičius, visi kiti yra nykstantis procentas“, – vardijo I. Zokas.
Prognozuoti, kaip savivaldos rinkimuose pasirodys partijos, realiai yra neįmanoma, nes, anot laidos pašnekovų, rinkėjai savivaldybėse balsuoja už žmones, asmenybes, o priklausomybė partijai vaidina labai mažą vaidmenį.
„Pas mus politinės visuomenės bėgiai nustatyti į tokią prarają. Iš pradžių mes sunaikinome partijas, paleidę komitetų gaujas, jos tebėra, tai nelygi kova. Partijos rajonuose buvo komos būsenoje, kai kur iš tos komos jos dar neprikeltos ir, vargu, ar bus prikeltos.
Galiu kalbėti tik apie tokius dalykus, kurie yra įvykę, ir yra tragiški visuomenėje. Jei taip imti rimtas šalis ir rimtus miestus, tai tikimybė tokia visur yra, kad turėtų laimėti dešinieji. Lietuvoje taip jau buvo nusistatę, kad Klaipėdą laimi liberalai, Vilnių laimi liberalai, dabar Liberalų sąjūdis go out iš visų miestų, iš esmės Liberalų sąjūdis virto jaunesnių pensininkų partija, už juos balsuos 64 metų žmonės ir vyresni. Kodėl? Žiūrėkite pagal tai, kur jie liko – Varėnoje, Rietave. Vilniuje jų nėra ir nebus, Kaune išnyko labai seniai. Ar laimės konservatoriai Vilniuje, 50 ir 50 negalima duoti, Klaipėdos jie irgi nelaimės, Kauno irgi. Vadinasi, jei dešiniosios partijos nelaimi miestų, tai kažkas visuomenėje yra nebe taip, o jei nebe taip, tai nėra gerai“, – konstatavo R. Valatka.
A. Baranauskas pabrėžė, jog rinkimuose daug lemia ir noro laimėti, o partijos kai kuriose savivaldybėse jo akivaizdžiai net nerodo.
„Vėl kalbant apie Kauną, tikiu, kad partijos yra pakalbėjusios su sociologais, ir kokius turime oponentus Kaune, ką partijos pastatė, ar bent vienas iš jų gali nugalėti esamą merą. Partijos demonstratyviai rinkėjui sako, kad mes savo žmonių, kurie galėtų mesti iššūkį Visvaldui, ten nestatome. Kodėl? Gal ir partijose nėra pakankamo dėmesio, bet tada bent jau nekaltinkite žmonių, kad balsuoja už šį merą. Jei nesistengi, tai garantuotai praloši, jei pagrindiniai oponentai yra iš Vilniaus atvykęs žmogus, kuris padarė karjerą muzikoje, ir fainas bičas, kuris labiausiai pagarsėjęs dėl to, kad feisbuke nuogą užpakalį rodo, tai kodėl už juos balsuoti. Tai čia ta problema, kad tada žmonės ateina, ir girdime, kad senas arklys vagos negadina, ir Matijošaičio istorija, nes vienintelis žmogus, kuris metė iššūkį Matijošaičiui yra Tapinas, tik jis nekandidatuoja. Taigi, niekas prieš jį nekovoja, jei nori kovoti, turi ateiti į mūšio lauką, o dabar geriausiu atveju atsiunčiamas antraeilis partijos žmogus. Jei net nesiruoši laimėti, tai gal net nedalyvauk rinkimuose“, – partijoms patarė A. Baranauskas.
Paperka ne darbais, o mitais
Tačiau R. Valatka tvirtino, kad partijų problema yra ne nenoras laimėti, o lyderių trūkumas. „Partijos yra nustekentos, jos į Seimo rinkimų sąrašą nesurenka 70 žmonių. Ką rodo, kaip galingiausia partija Tėvynės sąjunga į sąrašą įtraukė Bartoševičių, ką jis politikoje buvo nuveikęs. Nieko, Šimonytės rinkimų štabe pasisukiojo ir televizijoje vaidino jonelį kvailelį. Partijos negali nieko nei atsiųsti, nei skaičiuoti, nes jos yra taip nustekentos, kad dabar turbūt valdančiose partijose vyksta disputas tarp keturių, o dažniausiai tarp dviejų žmonių, nes nėra su kuo diskutuoti. Turime tokią situaciją, ji tik blogėja ir blogės“, – teigė R. Valatka.
Jis taip pat aiškino, kad esant tokiai situacijai, nereikia labai stengtis ir dirbti, kad vėl ir vėl būtum išrinktas meru, o tiesiog reikia sukurti gerą mitą. „Ką padarė Matijošaitis – jis sukūrė mitą, kad yra ūkininkas, kad dirba Kaune. Ir bandau įžvelgti tuos bruožus, kurie įrodytų, kad Kaunas sutvarkytas, atsigavęs, tai nėra tų bruožų. Dauguma stogų yra šiferiniai kaip Šalčininkų rajone buvusiame blogiausiame kolhoze. Nėra to šeimininko, yra mitas sukurtas. Jis ką ir padarė, tai sau nemažai pasiėmė – sklypų, galimybę statyti ir panašiai. Pinskuvienė taip pat sukūrė mitą, kaip ir Uspaskichas kažkada. Tai iš esmės mes gyvename mitologizuotoje erdvėje, kur ideologijoms vietos nėra ir politiniam veikimui vietos nėra, nes apačioje rinkėjas neturi politinio mąstymo. Ir galima prognozuoti, kad po 10-12 metų iš tiesų iš 60-ies savivaldybių kokiose 35-iose valdys mitas“, – tvirtino apžvalgininkas.
Naujai išrinkti merai turės ir daug daugiau galių. Jie nebebus miesto tarybos nariais, tačiau jų rankose realiai bus sutelkta visa savivaldybės vykdomoji valdžia. Ar tai gali turėti įtakos rinkimų rezultatams?
„Jei jūs man atsakytumėte, kiek žmonių tą faktą žino, ar net iš tų, kurie kandidatuoja, tą faktą žino. Man atrodo, kad iš tų daugiau nei 400 kandidatų dėl šito fakto mažai kas sau suko galvą“, – tikino R. Valatka.
Paprašytas įvardinti, kokiais kriterijais remiantis žmonės pasirenka, už kokį kandidatą balsuoti, ką norėtų matyti meru, A. Baranauskas juokavo, jog pagrindinis kriterijus yra aukštas ir gražus. „Žmonės renka žmogų, pažiūrėkite, kas plakatuose rodomi – žmonės. Žmonėms mėgta žmones ir žmonės renka žmones. Kai renki merą, tai žmonės renka tokį patriarchą, lyderį, gerąjį carą. Taip yra, mes nuo to negalime pabėgti, negalime reikalauti kažko kito, tik galime sakyti, kad atkreipkite dėmesį, nes ir kiti dalykai svarbūs“, – reziumavo komunikacijos ekspertas.