Planai ir realybė skiriasi
Prieš šešerius metus pradėti dėlioti planai pajudėjo šių metų liepą. Aikštės, kur turėtų tilpti 180 automobilių, rekonstrukcija patikėta rangos konkursą laimėjusiai bendrovei „Infes“. Planuota, kad po 17–19 mėnesių buvusi sovietinė Atgimimo aikštė išties atgims.
Paskutinėmis rugsėjo dienomis rasta per 20 sprogmenų, tad darbai buvo sustabdyti. Daugiau nei mėnesį ieškota sprendimų, kas galėtų patikrinti aikštę, ar vis dar likę sprogimą galinčių sukelti įrenginių.
Realių sprogmenų paieškos darbų teko laukti iki lapkričio 20 dienos – kol nebuvo paskelbta ekstremali padėtis, tol išminuotojai neturėjo teisinio pagrindo imtis aikštės patikros darbų. Tačiau net ir gavus informacijos iš Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, kad aikštėje išminuotojai aptiko vienintelį sprogmenį ir jį pašalino, darbai toliau nejuda.
„Rangovui vykdant statybos / rekonstrukcijos darbus buvo rasta 25 vnt. įvairių standartinių sprogmenų (karo laikų). PJVIB kariams vykdant vietovės išžvalgymo darbus rastas dar vienas standartinio sprogmens fragmentas. Bendrai šioje teritorijoje rasta 26 vnt. karo laikų standartinių sprogmenų“, – „Delfi“ nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius.
Ką tiksliai aikštėje slepia griuvėsiai?
Patikros darbai buvo atlikti per kelias dienas. Šiuo metu Atgimimo aikštėje vis dar palikti atkasti statinių fragmentai, aikštę saugo tvoros, o darbuotojai nesisukioja. Iki planuotų darbų pabaigos lieka vis mažiau laiko, tad kodėl vis dar nezuja darbininkai?
Kaip „Delfi“ sakė Donatas Zubrickas, situacija vis dar nėra aiški, mat iš to,, kokie duomenys jam žinomi, aikštėje ir jos prieigose metalo ieškikliais buvo užfiksuoti signalai, neleidžiantys tvirtai įvardyti, kad sprogmenų tikrai nėra. Pašnekovas patikina, kad galutinės išvados jis vis dar nematė.
„Ieškikliai užfiksavo daug feromagnetikų, kas gali indikuoti sprogmenis, bet nebūtinai tik juos – ieškikliai rodo metalą. Tai ir yra pagrindinė problema, kad ten didelis griuvenų, žemių sluoksnis ir per ilgą laikotarpį visko prisikaupę, tad nėra aišku. Mes irgi pasitikrinome – taip pat rodė metalą, o kai atsikasėme, radome sprogmenų. Tiesą sakant, dar neturime gavę oficialios ataskaitos, tai nelabai galiu komentuoti, kas ten parašyta. Po darbų sustabdymo buvome informuoti, kad atliktas žvalgymas, pirmą dieną rado sprogmenį; turiu informaciją, kad signalų tikrai mato ir reikia valyti teritoriją. Paskelbta ekstremali situacija, paskirtas šios situacijos valdymo vadovas, taigi jis turėtų informacijos“, – dalijosi D. Zubrickas.
Jo žiniomis, statybvietėje pavojus vis dar išlieka, mat dalis sprogmenų užslėpta, be to, tai išties ne eilinė situacija: kur ir kokių sprogmenų yra, galima pamatyti tik atkasus visą aikštę.
Paskutinį žodį tars kultūros paveldo specialistai
Panašią informaciją sako turintis ir Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas – norint išsiaiškinti, kiek dar likę sprogmenų, reikia atkasti visą teritoriją. Tačiau šiuo metu aikštės istorinę pusę vertina Kultūros departamentas, tad kol nebus atsakymo iš šios institucijos, tol jokie tolesni veiksmai negalimi.
„Vis dar neturime galutinių duomenų, laukiame iš Kultūros paveldo departamento oficialaus protokolo išrašo. Iš kariuomenės nurodymus jau turime: nurodyta, kad reikia paruošti visą aikštę – bus išminuojama, tai manau, kad kažką rado“, – kodėl Atgimimo aikštės darbai nepajudėjo net ir po kariuomenės specialistų patikros, paaiškina A. Žukas.
„Delfi“ primena, kad Klaipėdoje teko skelbti ekstremalią padėtį – Atgimimo aikštėje skubiai imtasi veiksmų. Krašto apsaugos ministerijos specialiosios parengties pareigūnas Rytis Gineika teigė, kad sprogmenys aikštėje išgulėjo apie 80 metų, o nejudinami grėsmės visuomenei nekelia.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia pasipiktinimo, kad iki prasidėjo darbai, sulaukė žinių, esą aikštėje nėra nieko vertingo. Dabar situacija pasisuko tokia linkme, kad Kultūros paveldas pranešė radęs kažką vertingo, ką reikėtų išsaugoti.
„Klausimų ratas tikrai nemažėja, tik išauga. Šiai dienai, kaip matome, darbai pradėti ir sustabdyti. Kultūros paveldo departamentas ilgai nieko nematė, o staiga posėdis ir atsirado kažkokios vertybės, apie kurias nei aš, nei kiti posėdžio dalyviai nieko konkretaus neišgirdome“, – sako A. Vaitkus.
Atkastos statinių liekanos Atgimimo aikštėje sujudino ir vietos bendruomenę – žmonės sukūrė peticiją, kuria prašo stabdyti istorinių liekanų naikinimo darbus ir palikti istoriją ateities kartoms.
Kokia statinių liekanų vertė, turėtų paaiškėti gavus Kultūros departamento specialistų išvadas.