Šiuo metu vis plačiau kalbama apie pilietinį pasipriešinimą – piliečių veiklą priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš šalies suverenitetą, vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai.
Vis dar gajus mitas, kad pasipriešinimas galimas tik su ginklu rankose, t. y. prisijungiant prie šalies ginkluotųjų pajėgų ar teikiant joms reikalingą paramą. Vis dėlto istoriniai pavyzdžiai rodo, kad itin svarbus komponentas yra ir neginkluotas pilietinis pasipriešinimas. Jis apima nesmurtinių protestų, piketų organizavimą, atsišaukimų platinimą, nebendradarbiavimą su okupacine valdžia, socialinių, ekonominių ir politinių santykių ignoravimą, blokadas ir kitus elementus.
Gilinti žinias ir įgūdžius – ir miške, ir prie kompiuterio ekrano
Tinkamam tiek ginkluoto, tiek neginkluoto pilietinio pasipriešinimo vykdymui greitas prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkybių bei pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę turi būti lydimas konkrečių žinių ir įgūdžių. Kiekvienas, esantis fronto linijoje, turi užnugaryje turėti bent dešimtį rėmėjų. Tad galimybę prisidėti prie gynybos turi kiekvienas: vieni turi gebėjimų planavimo ir organizavimo srityje, kiti – atliekant logistines užduotis, treti – puikiai valdo ir perduoda informaciją.
Rinkoje apstu išgyvenimo bei pilietinio pasipriešinimo mokymų, mokomųjų vaizdo įrašų ir literatūros. Pastaroji pasiekiama Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje, informacinių ir edukacinių leidinių skiltyje. Šiuo metu gyventojai gali sužinoti apie pilietinį pasipriešinimą bei mobilizaciją išklausę vos pusvalandį trunkančius mokymus e. platformoje www.mobilizacijosmokykla.lt.
Gyventojai, norintys įgyti daugiau karinių žinių ir įsitraukti į ginkluotą pasipriešinimą, kviečiami rinktis skirtingus karo tarnybos būdus Lietuvos kariuomenėje. Ši informacija yra prieinama interneto svetainėje www.karys.lt. Taip pat visi Lietuvos Respublikos piliečiai kviečiami įsilieti į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą arba jau nuo gegužės 1 d. registruotis į taikos meto komendantinius vienetus.
Evakuotis ar likti? Galvoti reikia jau dabar
Išgirdus apie bet kokio pobūdžio pavojų pranešančią sireną ir gavus įspėjamuosius pranešimus telefone, svarbu nepanikuoti. Svarbiausią informaciją išgirsite įsijungę nacionalinio transliuotojo – LRT – radijo arba televizijos programas.
Jeigu įspėjamojo pranešimo gavimo metu esate namie, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM specialistas Ramūnas Trimakas pataria pasirūpinti svarbiausiomis vandens, maisto ir medikamentų atsargomis.
„Pasirūpinkite vandens atsargomis – pripildykite vonią ir visas galimas talpas vandeniu. Nesvarbu, ką nuspręstumėte – evakuotis ar likti, iš anksto pasirūpinkite negendančio maisto, pavyzdžiui, konservų, sublimuotų produktų, makaronų, kruopų atsargomis, visada turėkite grynųjų pinigų atsargų mažos vertės banknotais ar monetomis bei mainams paklausiausių daiktų – žvakių, žiebtuvėlių, kuro, baterijų, cigarečių bei alkoholio, brangenybių. Taip pat namuose (pageidautina – ir su savimi) turėkite medicininių atsargų: dažniausiai vartojamų vaistų, asmeninių ir šeimos nariams būtinųjų medikamentų, sužeidimų tvarstymo priemonių“, – teigia R. Trimakas.
Sprendimą dėl evakuacijos ar likimo karo veiksmų zonoje gali lemti keli faktoriai.
„Jeigu jūsų tiesioginių pareigų vykdymas yra itin svarbus ir karo metu, pavyzdžiui, esate Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM ar policijos pareigūnas, medikas, užtikrinate komunalinių paslaugų tiekimą ar vykdote kitus svarbius darbus ir esate įtraukti į Civilinio mobilizacinio personalo rezervo sąrašus arba ketinate vykdyti pilietinį pasipriešinimą prieš agresorių, reikėtų galvoti apie veiksmus ruošiantis likti“, – komentuoja R. Trimakas.
Sprendimą evakuotis gyventojai dažniau priimtų norėdami užtikrinti fizinį saugumą savo šeimai arba dėl veiklos, asmens statuso specifikos, dėl ko būtų nesaugu likti karo zonoje. Tokiu atveju svarbu turėti iš anksto paruoštus evakuacinius krepšius, kuriuos būtų patogu nešti, jeigu dėl spūsčių tektų iki artimiausios slėptuvės keliauti pėsčiomis.
„Krepšyje taip pat patartina turėti asmens dokumentus, artimųjų nuotraukas, atsarginių rūbų, kišeninį radijo imtuvą, išorinę bateriją elektroniniams įrenginiams pakrauti. Net ir maži, bet jau paeinantys vaikai turėtų turėti mažą kuprinėlę su jiems skirtais daiktais. Į vaikų krepšį patartina įdėti ir mėgstamiausią žaislą, jį panaudoti kaip brangių daiktų ar dokumentų slėptuvę“, – vardina jis.
Esant galimybei iš nesaugios teritorijos išvykti automobiliu, rekomenduojama transporto priemonėje turėti šilumos priemonių, dažniausiai naudojamų įrankių (peilis, kirvis, prožektorius ir kt.), maisto, vandens bei degalų atsargų. Išankstinis pasiruošimas, pasak specialisto, leidžia greičiau evakuotis į saugią aplinką, tad būtina apgalvoti ir šeimos planą – pasiskirstyti atsakomybes, nusimatyti kelias susitikimo vietas bei komunikaciją, nesant įprasto telefoninio ryšio, nusimatyti mažiausiai kelis evakuacinius maršrutus, pasidomėti, kur yra artimiausios priedangos bei kolektyviniai apsaugos statiniai.
***
Kiekvieno piliečio indėlis į valstybės gynybą yra itin svarbus – kviečiame pasitikrinti savo žinias gegužės 14 d. 8–18 val. interneto svetainėje www.pilietiskumoegzaminas.lt organizuojamame Pilietiškumo egzamine! Egzamine dalyvauti gali kiekvienas, matantis Tėvynę Lietuvoje. Treniruotis ir stiprinti savo žinias galima mokymų platformoje „Mobilizacijos mokykla“ ir Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM.
