Vidaus reikalų ministras, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Tomas Žilinskas teigė nurodęs ištaisyti įvardytus trūkumus.
VK pranešime nurodoma, kad šalyje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, tinkamai neveikia perspėjimo sirenos, neorganizuojamos civilinės saugos pratybos, o „institucijose vyrauja formalus požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms“.
Vyriausybė 2010 metais nustatė, kad už reagavimą ekstremaliu atveju atsakingos valstybės institucijos turi turėti įrengtas slėptuves, tačiau daugiau nei du trečdaliai šių institucijų jų neturi, pažymima pranešime.
Taip pat auditoriai nurodo, kad Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklai skirta pagrindinė slėptuvė vis dar nėra baigta įrengti, o atsarginė slėptuvė neatitinka dalies nustatytų įrengimo reikalavimų.
Daugiau nei trečdalis valstybės institucijų trejus metus iš eilės neorganizavo institucinio lygio civilinės saugos pratybų, daugiau nei ketvirtadalis – ir civilinės saugos mokymų. „Taigi didelė dalis valstybės institucijų ilgą laiką nepasitikrino pasirengimo reaguoti į realiai gresiančius pavojus, o jų darbuotojams nebuvo suteiktos net minimalios žinios, kaip elgtis pavojaus atveju“, – konstatuoja auditoriai.
Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad institucijose „vyrauja formalus požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms“. 2015 metų pabaigoje ketvirtadalis valstybės institucijų vis dar neturėjo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, o jie turėjo būti parengti 2011 metais.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministras T.Žilinskas BNS sakė prieš kelias savaites nurodęs institucijoms šiuos planus parengti, taip pat ištaisyti kitus nurodytus trūkumus iki spalio mėnesio.
„Savivaldybės šioje srityje dirba tikrai pavyzdingai, didesnė problema yra su valstybinėmis institucijomis, ypač ministerijomis“, - teigė ministras.
Ministras tikino, kad valstybė yra pasirengusi ekstremalioms situacijoms, tačiau pripažino pasigendantis planavimo, kaip elgtis tokių situacijų atveju, ir civilinės saugos pratybų.
„Aš nesutikčiau, kad nėra valstybė pasirengus. Mes iš tikrųjų esame pasirengę ir tos civilinės saugos pratybos būna, tik kad pasigendame valstybės institucijų dalyvavimo“, - kalbėjo T.Žilinskas.
VK dar pernai konstatavo, kad įgyvendinti civilinei saugai keliamus tikslus sunkiai sekasi ir savivaldybėms: gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai perspėjimo sirenomis sistema galima perspėti tik 51,5 proc. gyventojų; galimybę gauti perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus turi ne visi Lietuvos gyventojai; valdyti ekstremaliąsias situacijas ir apsaugoti gyventojus pavojaus atveju pasirengta nepakankamai.
Valstybės kontrolė pažymi, kad Lietuvoje daugėja įvykių, dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos – tokiais įvykiais laikomi tiek gamtos stichijų, tiek ir žmonių veiksmais sukelti pavojai: gaisrai, liūtys, rasti sprogmenys, teroro grėsmės ir kt.
Hidrometeorologijos tarnybos prognozuoja, kad ateityje dėl klimato kaitos daugės stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijoms bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikė rekomendacijas, kurios turėtų padėti geriau pasirengti ekstremaliosioms situacijoms.