Maža to, didėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Jei 2015 m. vyrų amžiaus mediana buvo 39, o moterų – 45, tai 2016 m. jau fiksuota, kad moterų medianinis amžius pakilo iki 46 ir skiriasi 7 metais. Bendra vyrų ir moterų amžiaus mediana per 5 metus pakito nuo 41 iki 43 metų.
Didėja ir emigracijos rodikliai. Per tris pirmuosius 2016 m. mėnesius iš Lietuvos emigravo 9823 asmenys, per tą patį laikotarpį 2017 m. – 18 550.
Gyventojai senėja, jaunimas emigruoja
„Išlaikomo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus žmonių koeficientas 2012 m. pradžioje buvo 27, 2013 m. – 27, 2014 m. – 28, 2015 m. – 28, 2016 m. – 29. Tai rodo, kad gyventojai senėja“, – DELFI sakė Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus Vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.
Jos teigimu, 2016 m. 65 m. ir vyresnių žmonių Lietuvoje gyveno 19 proc. arba 549 tūkstančiai.
Savo ruožtu bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 m. padidėjo ir sudarė 17,5 emigranto (2015 m. – 15,3), informavo ji. Kas trečias emigrantas – 20-29, kas ketvirtas – 30-39 metų amžiaus.
„2016 m. emigravo 25,4 tūkst. (50,5 proc. visų emigrantų) vyrų ir 24,9 tūkst. (49,5 proc.) moterų (2015 m. – 24,3 tūkst., arba 54,6 proc., ir 20,2 tūkst., arba 45,4 proc.).
2016 m. pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. – į Airiją, 7,8 proc. – į Norvegiją, 7,6 proc. – į Vokietiją (2015 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 42,7 proc. visų emigrantų, 7,5 proc. – į Vokietiją, 7,1 proc. – į Airiją, 6,4 proc. – į Norvegiją)“, – vardijo B. Stolytė.
Senatvės koeficientas padidėjo 1,8 karto
Tuo metu Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vidmantas Daugirdas DELFI sakė, kad yra ir kitų demografinių rodiklių, iš kurių matyti, kad visuomenė Lietuvoje sparčiai sensta.
„Pavyzdžiui, senatvės koeficientas 2001 m. buvo 71, o dabar yra 129. Tai yra 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų. Aš paskaičiavau, kad šis skaičius padidėjo 1,8 karto. Tai tikrai spartus senėjimo rodiklis, medianinio amžiaus rodiklis, jo kaita, lyginant su kitomis valstybėmis, iš tikrųjų rodo senstančią visuomenę“, – įžvalgomis dalijosi jis.
V. Daugirdo teigimu, nors žvelgiant į skaičius gali atrodyti, kad santykinai esame jaunesni už kai kurias kitas Vakarų visuomenes, reikia atsiminti, kad ten ir gyvenimo trukmė ilgesnė.
„Remiantis Statistikos departamento duomenimis, galima nubraižyti Lietuvos gyventojų amžiaus piramidę, kurioje viskas labai gerai matosi. Klasikinė urnos tipo forma Lietuvoje jau primena eglę, kurios apačioje – tik kotas likęs, paskui šakos, o viršūnė vėl nusiaurėja. Tai rodo, kad labai mažai vaikų yra, ir senėjimą, ir perspektyvą – kai užaugs ta karta, kuriai reikės vaikus gimdyti, nebebus kam“, – perspėjo pašnekovas.
Pavyzdys – Skandinavija: trečias vaikas jau tapo norma
Paklaustas, ar teko dar kada matyti tokią demografinę krizę, kaip ji išsisprendė, V. Daugirdas susimąstė, kad tokias sumaištis paprastai įneša karai, epidemijos, badas. Tiesa, po jų įprastai labai išauga gimstamumas, todėl rodikliai atsistato.
„Skandinavijos šalyse fiksuojama teigiama natūrali kaita, atėjo laikas, kai trečias vaikas šeimoje norma, o pas mus – gilus minusas. Tikrai nėra taip, kad esame jauna, perspektyvi visuomenė. Mūsų šalyje tiesiog labai mažai vaikų“, – kartojo jis.
Pašnekovo teigimu, pavojingas šis reiškinys ir tuo, kad reikšmingai sumažėja dalis gyventojų, kurie gali mokėti mokesčius ir išlaikyti pagyvenusius žmones, vaikus.
„Iš esmės tai yra gerovės rodiklis – kuo geriau žmonės gyvena, tuo mažiau vaikų turi. Nors mūsų šalyje pateikiama, kad gyvenimas blogas, žmonės neleidžia sau turėti vaikų, tačiau, iš tiesų, galime stebėti dviejų veiksnių kompleksą. Pajuokausiu, reikia elektrą atjungti kokiam mėnesiui Lietuvoje, kad gimstamumo rodiklis pagerėtų“, – šmaikštavo V. Daugirdas.
Kalbėdamas apie finansines paskatas šeimoms, jis tikino čia įžvelgiantis riziką – tai gali paskatinti vaikų turėti tuos, kurie geriau, kad neturėtų.
„Kita vertus, turbūt, jei kiek ūgtelėtų atlyginimai, pragyvenimo lygis, dalis žmonių gal leistų sau turėti, sakykime, antrą vaiką“, – pasakojo jis.
Įvardijo 2 priežastis
Pasak demografės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorės Vlados Stankūnienės, visos visuomenės senėja ir tai stebima gerokai daugiau nei 100 metų. Tai esą yra modernėjančios visuomenės ypatybė.
„Tačiau jau ketvirtį amžiaus Lietuva senėja itin sparčiai, sparčiausiai tarp ES šalių. Jokiu būdu nesame seniausi, bet populiacijos senumo rodikliai blogėja greičiausiai. Kodėl? Viena, mažas gimstamumas, mažėja vaikų skaičius ir jų dalis populiacijoje. Antra, dėl jaunimo emigracijos mažėja ir jauno amžiaus gyventojų ir skaičius, ir dalis. Vyresnioji karta ir niekur neišvažiavo, ir vis ilgiau gyvena“, – kodėl Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, aiškino pašnekovė.
Jos teigimu, jei kalbant apie gimstamumo rodiklius ES kontekste Lietuva atrodo dar pakankamai neblogai – jie net aukštesni nei vidurkis, tai emigracijos mastai labai liūdina. Lietuvos populiaciją ypač sendina būtent didžiuliai jaunimo emigracijos mastai.
Įspėja, kad situacija dar blogės
Paklausta, kuo gresia gyvenimas senėjančioje visuomenėje, V. Stankūnienė perspėjo, kad šio šimtmečio viduryje situacija turėtų dar pablogėti.
„Tų, kuriems 60 metų, bus kone 40 proc., tų, kuriems 65-eri ir daugiau, bus maždaug trečdalis. Taip kad kol kas dar nėra labai blogai. Populiacijos senėjimas tik įsibėgėja“, – sakė ji.
Anot profesorės, milžiniška atsakomybė dėl to teks jaunimui – didės mokestinis krūvis, teks rūpintis senstančia visuomene, gausia senolių populiacija.
„Tam reikia ruoštis jau dabar. Mes turime gyventojų senėjimo problemą maždaug penkiasdešimčiai metų. Sukaupėme prielaidas tolesniam sparčiam senėjimui. Tai yra amžiaus struktūroje, jau užprogramuota“, – tikino ji.
Ką daryti, kad situacija pasikeistų?
Tiesa, atsakyti, kas padėtų išspręsti susidariusią situaciją, iš tiesų nelengva. Pasak V. Stankūnienės, kai kurios šalys visuomenę bando jauninti įsileisdamos imigrantus. Pavyzdžiui, taip elgiasi Vokietija.
„Tačiau atvykę imigrantai taip pat sensta, be to, perima tos šalies vaikų susilaukimo modelį. Taip kad trumpalaikę injekciją demografinio senėjimo pristabdymui gali duoti, tačiau ilgalaikės naudos tai neatneša. Be to, gerovės lygis šalyje turi būti aukštas. Pas mus jis žemas, todėl kyla rizika tapti tik tarpine stotele – kodėl atvažiavus čia netraukti ten, kur yra gerokai geriau, kur mūsiškiai traukia? Be to, neretai dėl imigrantų kyla ir socialinių problemų“, – mintimis dalijosi ji.
Laikiną rezultatą gali suteikti ir vaikams ar šeimoms didinamos išmokos. Svarbiausia, tikino profesorė, sudaryti sąlygas šeimoms turėti tiek vaikų, kiek jos nori.
„Pirmiausia, sukurti palankią aplinką derinti vaikų auginimą ir profesinę veiklą, ypač – plėtoti kokybiškas paslaugas vaikams. Kaip rodo kitų šalių patirtys, tai tikrai duoda pozityvius rezultatus, tik nelabai greitai. Tyrimai rodo, kad norimas vaikų skaičius gana artimas 2. Jei būtų sąlygos ir šeimos galėtų susilaukti tiek vaikų, kiek norėtų, mūsų populiacijos ir senėjimo tempai lėtėtų. Tačiau dabartiniu metu vis dėlto svarbiausias Lietuvos populiacijos mažėjimo ir demografinio senėjimo veiksnys – didžiuliai emigracijos mastai“, – sakė V. Stankūnienė.