Apie tai kalbėta Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos Instituto organizuotoje diskusijoje „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“.
Pavadino didžiausia ilgalaike grėsme Lietuvai
KTU Europos Instituto direktoriaus Vygaudo Ušacko teigimu, gyventojų mažėjimas ir valstybės nykimas – didžiausia ilgalaikė grėsmė Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir ekonominei gerovei.
„Akivaizdu, kad iki šiol Lietuvos valstybėje nėra sukurta strategija, nėra struktūrinių pokyčių, kurie iš esmės paskatintų piliečius priimti pozityvią nuostatą ir perspektyvius sprendimus savos valstybės atžvilgiu. Tam reikalinga aiški ir konkrečiais darbais paremta politinė valia, prisiimta politinė atsakomybė“, – kodėl diskusija buvo surengta, aiškino jis.
Pasak V. Ušacko, Lietuvą palieka gyventojai, nesugebame pritraukti savų piliečių atgal, o kartu nekovojame ir dėl talentų, reikiamų žmogiškųjų resursų.
Susitraukėme beveik milijonu: tai kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai
Jis taip pat priminė ir problemos mastą – Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,85 mln. 2017 m.
Kaip prognozuoja „Eurostat“, po 12-os metų Lietuvoje gali gyventi tik 2,4, o 2040 m. – vos 2 milijonai gyventojų.
„Lyginant su nepriklausomybės atgavimo metais, Lietuvoje gimsta maždaug trečdaliu naujagimių mažiau. Iki šiol taikytos gimstamumo skatinimo priemonės neveiksmingos. Pagal neto emigracijos rodiklius tūkstančiui gyventojų, Lietuva daugiau nei dešimtmetį „pirmauja“ ES. Vadinasi, lietuviai netiki savo valstybės perspektyva“, – pripažino V. Ušackas.
2017 m. metais emigracijos tempas dar paspartėjo – nuo sausio iki lapkričio mėnesio išvyko 55 tūkst. gyventojų, o grįžo vos 26 tūkst.
Tik 1 proc. emigravusių 2016 m. buvo vyresni nei 65 m., daugiausiai emigravusių priklauso 15-64 metų amžiaus grupei.
„Ypač nerimą kelia tai, kad didžioji dalis emigruojančių gyventojų yra darbingo amžiaus piliečiai, o tai kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai“, – sakė V. Ušackas.
2016 m. vieną pensininką išlaikė 3,5 dirbantieji, jei dinamika nesikeis, 2030 turės išlaikyti vos 2,2 darbus turintys asmenys, pastebėjo jis.
„Siekiant užtikrinti valstybės gerovę, tvarumą, pirmiausiai, būtina įvardyti priežastis, kodėl nyksta Lietuva, kodėl žmonės išvažiuoja, tačiau kartu ir kryptingai, nuosekliai siekti jas spręsti“, – užtikrino pranešėjas.
Įvardijo gyventojų mažėjimo priežastis: tampa aukštų kainų aukomis
Filosofo ir strateginių konsultacijų įmonės „Glade“ partnerio Mindaugo Kubiliaus teigimu, pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys yra: mažos pajamos ir aukštos kainos, didelė socialinė atskirtis, negatyvi emocinė būsena valstybėje, neužtikrinta senatvė ir tai, kad žemas gimstamumas neužtikrina natūralaus gyventojų kiekio atsinaujinimo. Tai esą buvo apibrėžta panašių ankstesnių diskusijų metu.
„Daug piliečių paprasčiausiai netiki, kad Lietuva yra perspektyvi jiems gėrio kaupimo terpė“, – dėstė M. Kubilius.
Anot jo, tokie teiginiai kaip tai, kad Lietuvoje ekonomika auga greičiausiai ES, daugeliui nelabai apčiuopiami, nes jau įtikėta į kitą pažadėtą rojų, esantį kažkur kitur.
„20-ies proc. daugiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamos yra 7,5 karto didesnės nei 20-ies proc. mažiausias pajamas gaunančių asmenų. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra priešpaskutinėje vietoje Europoje ir lenkia tik Rumuniją. Tai skatina skirtumą tarp mažų pajamų ir aukštų kainų. Vieni vartoja, kainos kyla, tačiau kitiems pajamos neauga ir jie tampa aukštų kainų aukomis“, – nurodė M. Kubilius.
Išvažiuotų daugiau nei 90 proc. jaunuolių
Pasak filosofo, nuo 2008 iki 2016 m. lietuvių emocinė savijauta krito nuo 62,7 iki 42,7 proc.
„Nuosekliai tai atveda į nereikalingo žmogaus savijautą. Asmuo panardinamas į giliai negatyvią emocinę būseną“, – sakė M. Kubilius.
Blogiausia, pastebėjo jis, kad 90,4 proc. apklaustų jaunuolių nurodė, kad ir šiandien išvažiuotų gyventi į išsivysčiusią šalį, kur galėtų kurti sėkmingą savo ateities perspektyvą.
DELFI primena, kad tai parodė Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų buvo klausiama, ar jie emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas.
„Akivaizdu, kad jaunimas čia pat ir tuoj pat reaguoja į tą negatyvų tikėjimą, kuris išplito valstybėje“, – pridūrė jis.
Pranešėjo teigimu, vyrauja ir nepasitikėjimas valdžia, teisėsaugos institucijomis, manoma, kad politikai – neva tik sau dirbantys egocentrikai.
„Ką daryti? Vienintelis kelias yra sugrąžinti piliečiams jų savivertę ir pasitikėjimą savo valstybe. Tai atneša viltį, o viltis yra pati galingiausia savo individualų ir visuomeninį gėrį kurianti galia“, – pastebėjo M. Kubilius.
Visą diskusiją stebėti galite čia: