Nieko gero nežada
VDU duomenimis, nuo 1990 metų Lietuva neteko beveik 900 tūkst. gyventojų ir šiuo metu jų gyvena tik 2,8 mln.
Spartaus nykimo tendencijas į Lietuvą neskuba ir darbo vietas kuriantys verslininkai.
„Kai gyventojų skaičius taip sparčiai mažėja, išgirdę, kad Lietuva pagal nykimą yra pirmajame trejetuke tiek Europoje, tiek pasaulyje, įsiklausys ir darys tikrai ne pozityviausius sprendimus. O tai mes jau matome – nuo 1992 metų gyventojų skaičius ėmė mažėti. Jei remsimės rugsėjo mėnesį paskelbtais duomenimis, tai mūsų sumažėjo jau 844 tūkstančiais. Mažėjimas ne lėtėja, o dar labiau suintensyvėjo per šių metų aštuonis mėnesius“, - sako V. Stankūnienė.
Nelieka darbingo amžiaus žmonių
„Sparčiausiai mažėja amžiaus grupė iki 50 metų. Jaunų, vidutinių amžiaus žmonių populiacija labai sparčiai mažėja. Nuosaikiai didėja pensinio amžiaus žmonių (…). Daugiausiai yra 50-59 amžiaus žmonių. Tų, kurie jau greitai papildys pagyvenusių žmonių dalį, o kūrybingiausia, produktyviausia dalis emigravusi. 20-29 metų amžiaus dalis gal dar nespėjo emigruoti. Čia yra mūsų taikinys. Tikslas yra juos sulaikyti, tačiau kokiu būdu tai padaryti? Tuo metu vyriausiųjų žmonių grupė didėja, platėja ir dar labiau didės“, - konstatuota profesorė.
Išvažiuoja dėl pinigų
Manyta, kad emigracija mažės po to, kai Didžioji Britanija nusprendė trauktis iš ES. V. Stankūnienė sako, kad „Brexit'as“ įtakos nepadarė, o emigraciją lemia vienas esminis veiksnys – pinigai.
Lietuvos nykimą lemia ir aukštas, ypač vyrų mirtingumas. Vis dėlto būtent emigracijos dalgis šienauja Lietuvą labiausiai. Mastai tokie, kad prognozuojama labai niūri ateitis.
Nyksta jau ir miestai
Dar vienas svarbus aspektas – vidurkiai skaičiuojami visoje Lietuvos teritorijoje, tuo tarpu padėtis skirtinguose miestuose kardinaliai skiriasi.
„Tai yra Lietuvos vidurkiai, tačiau pasižiūrėkime į kaimus, mažus miestus. Panevėžys nyksta ypač sparčiai. Mes mąstome Vilniaus mastais. Taip, mes išeiname į gatves, daug vaikų, jaunimo, suvažiuoja mokytis ir čia kaupiasi. Vilniaus mastais viskas gerai. Pasižiūrėkime į Kauną – čia jau gerokai „iškirpta“ darbingo amžiaus dalis. Jei pažiūrėsime Panevėžį tai matome didžiulį nykimą. Visų pirma tai lemia emigracija. Toliau – mažai vaikų ir mažai šeimų. Visi žino, kad kaimai nyksta ir nieko naujo čia nepasakysime. Bet mes nepagalvojame, kad nyksta maži miestai. Tik Vilniuje yra gera amžiaus struktūra“, - sako V. Stankūnienė.