Už tai, kad vengė privalomosios karo tarnybos, emigrantas buvo nuteistas – prokurorų surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis išnagrinėjęs teismas nusprendė Martynui S. skirti 20 MGL dydžio (1 000 eurų) baudą. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – emigrantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir esą nuoširdžiai gailisi.
„Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, į tai, jog nusikalstama veika žala nepadaryta“, – pabrėžė teismas.
Už tai, kad nevykdė Lietuvos Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymų, Martynas S. prieš tai buvo nubaustas ir administracine tvarka – pirmą kartą jam buvo skirta 15 Eur bauda, dar vėliau – 100 Eur. Jas vyras yra sumokėjęs.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Martynas S., būdamas šauktinis, nuo 2019 m. sausio 10 d. iki spalio 29 d. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą – kai sausio 10 d. buvo suformuotas ir viešai Krašto apsaugos ministerijos puslapyje paskelbtas šaukimo nurodymas pateikti Lietuvos Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis, šios karo prievolininko pareigos nevykdė ir į Šiaulių regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Telšių poskyrį neatvyko.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Martynas S. per apklausą pripažino, kad vengė privalomosios karo tarnybos.
„Jau apie 8 metus gyvenu užsienyje, Didžiojoje Britanijoje, ir nelabai žinojau, jog patekęs į amžiaus grupę nuo 19 iki 26 metų, privalau tikrintis viešai paskelbtus karo prievolininkų sąrašus, – sakė jis. – Man net minties nebuvo pasitikrinti šiuos sąrašus, o kad į juos yra ir mano pavardė, sužinojau tik grįžęs į Lietuvą – mama pasakė, jog į namus atėjo pranešimas iš pašto. Nuėjęs pasiėmiau laišką – tai buvo šaukimas atvykti į Telšių karo prievolės ir komplektavimo poskyrį. Supratau, kad esu šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, bet ten aš net nepaskambinau. Kai kitą kartą grįžau į Lietuvą, buvau nuėjęs į Telšių karo prievolės ir komplektavimo poskyrį, čia man buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, paskirtos baudos, kurias sumokėjau.“
Emigrantas neslėpė žinojęs, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu ir toliau vengs tarnybos kariuomenėje.
„Apie tai man pasakė prievolės skyriuje, bet tai manęs nė kiek neišgąsdino, nes jau buvo nusprendęs neatlikti privalomosios karo tarnybos – aš jiems aiškiai pasakiau, kad negaliu atlikti privalomosios karo tarnybos, nes gyvenu ir dirbu užsienyje, – sakė Martynas S. – Tada man paaiškino, kad tai nėra pateisinama priežastis. Bet aš vis tiek niekur nėjau – išvykau į Didžiąją Britaniją.“
„Į Lietuvos kariuomenę tarnauti tikrai neisiu, nes turiu gerai apmokamą darbą Belgijoje“, – pareigūnams pareiškė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras.
Už tai, kad vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, emigrantas buvo nuteistas – teismas jam skyrė 16 MGL (800 eurų) baudą. Ją vyras sumokėjo ir vėl išvyko į Belgiją – į šią valstybę jį yra komandiravusi viena Lietuvos bendrovė.
Karo prievolės įstatymas numato, kad šauktiniams nevykdant numatytų pareigų gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti baudžiama 300 eurų siekiančia bauda. O už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą – taikoma baudžiamoji atsakomybė ir skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) 2020 m. karo prievolininkų (šauktinių) sąrašus įtraukė 38 427 jaunuolius, kuriems 18–23 m. (įskaitytinai). Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti 3 828 karo prievolininkai.
Šiais metais į sąrašus taip pat buvo įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių tarnybą, arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (3 metus) ir tokiu būdu atlikti tarnybą, arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus). Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas bus pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas – jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Kaip ir pernai, gerai atlikę tarnybą šauktiniai, pasirinkę ją atlikti savo noru, iš viso galės gauti didesnę nei 3100 eurų išmoką.
Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2020 m. metinį šaukimo planą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks 19 kariuomenės dalinių. Pirmieji 2020 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės kovo viduryje, paskutinieji – lapkričio pabaigoje. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais bus didžiausia šaukimo banga, per kurią į įvairius dalinius atvyks per 27 00 karių.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.