Kaip akcentavo pradėdama pasakojimą moteris, ji Airijoje niekada nebuvo socialiai šelpiama, vertybinių popierių fonduose dirba ir mokesčius valstybei moka jos vyras.
„Į DELFI kreipiausi, nes jaučiu, kad mano, kaip žmogaus, teisės yra labai pažeidžiamos. Pakliuvau į teisėtvarkos mėsmalę, kuri mane stato žemiau karvės kanopos ir teisiškai tyčiojasi, nes esu ne airė, o lietuvė“, – prašydama padėti rašė vilnetė.
Prieš pusantrų metų Inga turėjo du haskius – patiną ir kalytę, kuri buvo nėščia. „Tą nelemtą naktį pas mane nakvojo draugė ir blogai uždarė virtuvės durs. Buvome pakeitę rankeną į apvalią, kad augintiniai negalėtų atsidaryti durų, tačiau tą naktį išėję per praviras virtuvės duris, šunys lengvai atsidarė ir laukujas. Jas buvau palikusi atrakintas, nes dukra turėjo grįžti iš vakarėlio, o nebuvo pasiėmusi raktų“, – pasakojo Airijoje gyvenanti lietuvė.
Neradusi šunų moteris ryte visur jų ieškojo, klausinėjo kaimynų, ar nematė.
„Sulaukiau skambučio, kad mano šunys nubėgo į fermą, esančią už trijų kilometrų nuo mūsų. Niekas net nepasakė, kad šunys nušauti, tad aš laiminga su vyru nuvažiavau jų pasiimti. Pasitikę fermeriai mus nuvedė į nusikaltimo vietą ir parodė, kad 5 jų teliukai apkandžioti, o sudraskytas katinas – negyvas. Paskui parodė didelį maišą į kurį buvo sugrūsti abu nušauti haskiai, ir garsiai juokdamiesi pareiškė, kad galiu juos susirinkti“, – baisu prisiminti Ingai.
Ji neįsivaizduoja, kodėl jos šunys taip pasielgė. Niekada nebuvo alkani, tikrai gerai prižiūrėti. „Gali būti, kad patinas gynė savo besilaukiančią kalę“, – mano DELFI pašnekovė.
Paėmė įkaitais
Nuo žiauraus vaizdo ir kad jos mylimi šunys – negyvi, o šalia stovi fermeris ir dar juokiasi, lietuvė nualpo. Šoko ištiktą žmoną vyras norėjo parvežti namo, tačiau „fermeriai užblokavo mašiną ir neišleido, kol atvažiuos pareigūnai“.
„Vyras prašė nors stiklinės vandens arba iškviesti greitąją, tačiau jie atrėžė nesijaudinantys, gerai man ar ne, mirsiu ar liksiu gyva“, – baisėjosi moteris.
Ji pati po sąmonės praradimo daugiau nieko nebeatsiminė. „Gavusi tokį šoką nebesugebėjau dirbti, pradėjo kartotis alpimai, traukuliai. Kaip vėliau paaiškėjo, tokia reakciją iššaukė Hočkino limfoma, kur man buvo nustatyta. Kreipiausi į medikus, gydžiausi, bet iki šiol tampo, alpstu ir yra didelė grėsmė, kad onkologinis susirgimas nuo streso, kuris tęsiasi jau pusantrų metų, atsinaujins“, – išgyvena vilnietė.
Skyrė 3500 eurų baudą, bet to negana
Dėl sužalotų veršelių ir negyvo katino fermeriai ją padavė į teismą, šis paskyrė vertėją ir nemokamą advokatą.
„Advokatas teisėjui melavo, kad aš kategoriškai atsisakau mokėti baudą, visiškai nesigailiu ir nepripažįstu savo kaltės dėl to, kas įvyko, nors per vertėją jam sakiau, kad sutinku mokėti, tik ne iš karto, o dalimis, nes man tikrai gaila visų nukentėjusių gyvūnų ir gaila, kad įvyko toks negražus įvykis. Man paskyrė 3500 eurų baudą, kurią mano vyras paėmęs paskolą sumokėjo, ir tris privalomus mėnesius kalėti. Teismo salėje surakino ir išvežė į kalėjimą. Paleido už 600 eurų užstatą“, – pasakojo lietuvė.
Inga skambino advokatui, „kurio dėka buvo įkalinta“, klausdama, ar jis apskundė sprendimą. Tačiau, moters žodžiais, jis tik juokėsi ir džiūgavo, kad ją garda išvežė.
Advokatui skambinėjo daug kartų, tačiau jo atsakymas buvo toks pat: „Laukite skambučio“.
Nebeištvėrusi ji pati nuvyko į Naas teismą sužinoti, „kada paskirta apeliacijos diena“ ir sužinojo, kad „jokios apeliacijos advokatas nepadavė“. Atsisakius jo paslaugų, lietuvė nusisamdė mokamą advokatą.
Už dalyvavimą teisme jam sumokėjo 350 eurų, deja sprendimas buvo atidėtas, motyvuojant tuo, kad reikia išsiaiškinti detales.
Už dalyvavimą kitame posėdyje lietuvė advokatui sumokėjo dar 200 eurų, tačiau ir tai nebuvo pabaiga.
Pasiūlė išvykti iš šalies
„Ir toliau už kiekvieną teismo posėdį privalėsiu advokatei mokėti arba 350, arba 200 eurų. Posėdžius teisėjas stengsis vis atidėti, nes ir jis, ir advokatai – artimesni ar tolimesni fermerio giminės. Advokatė man atsargiai pasiūlė grįžti atgal į Lietuvą, bet aš pasakiau, kad negaliu, nes čia dirba mano vyras, gyvena dukra, turime čia paskolą, kurią privalome grąžinti. Klausiau, ar turėjo teisę tie fermeriai išsityčioti iš manęs, tai atsakė, kad jie buvo supykę ir turėjo teisę išlieti savo pagiežą dėl sužalotų veršelių ir nužudyto katino“, – dalijosi moteris.
Kaip tikino lietuvė, jai buvo duota suprasti, kad teismai baigsis tik tuo atveju, jei mirs, išvažiuos iš šalies arba tris ar daugiau mėnesių atsėdės kalėjime dėl to, ką padarė jos šunys.
„Aš kalta, kad turėjau šunis, kalta, kad pasikviečiau draugę, kuri netyčia blogai uždarė duris, o tai, kad nualpusi buvau įkalinta fermerių, normalu ir jie – teisūs. Advokatų ir teisėjų nuomone, jie nepažeidė mano teisių ir jeigu nuo streso sergu, jie su tuo neturi nieko bendro, tai mano asmeninė problema“, – piktinosi Inga.
Šią savaitę vėl buvo sprendžiamas moters likimas, tačiau po posėdžio DELFI pavyko pasišnekėti tik su Ingos dukra. Kaip paaiškino Ugnė, laukdama, kol bus iškviesta į posėdį, mama apalpo, tad buvo išvežta į ligoninę.
„Dabar mes ją visaip saugome nuo streso“, – paaiškino mergina. Jai pačiai neįtikėtina, kaip neatidumo nulemtas įvykis gali pakreipti visos šeimos gyvenimą. „Visi esame dirbantys, normalūs žmonės. Gyvendami Airijoje niekada nieko panašaus nebuvome patyrę. Kiek pasakojau pažįstamiems, jie negali patikėti. Kreipėmės ir į Lietuvos ambasadą, tačiau veltui, nesulaukėm paramos“, – apgailestavo Athy miestelyje gyvenanti Ingos dukra.
Nebeturi jėgų gintis: „Karvė ir ta aukščiau už mane“
Šeima per feisbuką klausniėjo vietinių, ar turėjo panašių bėdų ir sulaukė atsiliepimų apie atvejus, kai pabėgę haskiai apkandžiojo avinėlius. „Kadangi kaltininkai buvo airiai, mokėjo minimalią baudą ir net kalbos nebuvo apie laisvės atėmimą“, – akcentavo iš keblios situacijos neišsivaduojanti lietuvė.
„Prašau jūsų atkreipti dėmesį į mano problemą ir padėti man apsiginti, nes dabar atrodo, kad karvė ir ta aukščiau už mane. Esu išsekusi nuo pažeminimų, nuolatinio streso, nežinomybės. Jaučiuosi žemiau gyvulio šioje šalyje. Nebežinau, ko laukti. Gal smegenų trepanacijos, kad galėtų pasižiūrėti, ar tikrai gailėjausi ir kaip gailėjausi dėl įvykdyto nusikaltimo, ar limfomos recidyvo. Nebeturiu jėgų net gintis. Tikrai jau noriu numirti ir kad viskas pasibaigtų, nes esu ne tik fiziškai, bet ir morališkai išsekinta, dėl menkiausio susijaudinimo alpstu. Antrus metus mano šeima gyvena strese. Vyras nuo amžinos įtampos savaitgaliais pradėjo išgerinėti. Likau viena su savo skausmu. Tikiuosi, kad arba jūs man padėsite, arba mirtis mane išlaisvins“, – laiške DELFI konstatavo Inga.