Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus – nors į jam išduotas banko debetinių mokėjimo kortelių sąskaitas nebuvo įplaukę nė cento, vyras net keletą mėnesių be jokių problemų atsiskaitydavo už prekes ir taip bankams padarė daugiau kaip 12 tūkstančių eurų žalą.

Nors ir suprato, kad daro nusikaltimą, o pinigus bankams pinigus anksčiau ar vėliau reikės sugrąžinti, tai vyro nesustabdė – neteisėtą veiklą jis nutraukė tik tuomet, kai jo sukčiavimo schemą pastebėję bankų darbuotojai užblokavo mokėjimo korteles. Tiesa, ne iš karto – vyras sugebėjo už pirkinius atsiskaityti net ir su užblokuota kortele.

Tokios aplinkybės paaiškėjo po policijos ir prokuratūros atlikto tyrimo, kurį inicijavo trijų Lietuvoje veikiančių bankų darbuotojai – pareiškimus dėl sukčiavimo pareigūnams įteikė SEB, Citadelės ir Šiaulių banko įgalioti atstovai.

SEB banko atstovai policijai nurodė, kad oficialiai Ukmergėje registruotam 34 metų Andriui Lochankovui buvo išdavę debetinę mokėjimo kortelę „Debit MasterCard“ be kredito limito, tačiau šis per keletą mėnesių sugebėjo atlikti dešimtis mokėjimo operacijų, taip padarydamas 3 638 eurų turtinę žalą.

Šiaulių banko atstovai A. Luchonkovui taip pat buvo išdavę kortelę „Debit Mastercard“ be kredito limito, į šią sąskaitą vyras nebuvo įnešęs nė cento, tačiau sugebėjo atlikti dar daugiau mokėjimo operacijų, bankui padarydamas 7 900 Eur žalą.

Mažiausiai nukentėjo „Citadele bankas“, išdavęs kreditinę kortelę „Visa Classic“ su 1 tūkst. Eur kreditu – atsiskaitydamas ja vyras bankui padarė 1 158 Eur žalą.

Bankams nuostolių, kuriuos privalės atlyginti, pridaręs A. Luchonkovas jau yra teistas – dar 2013 m. Vilniaus apygardos teismas jį buvo pripažinęs kaltu sukčiavimo byloje, kai iš tuomečio DNB Nord banko jis paėmė vienai bendrovei priklausančius daugiau kaip 26 tūkst. Eur ir juos iššvaistė.

Tuo metu naujai iškeltos baudžiamosios bylos duomenimis pareigūnai nustatė, kad komerciniuose bankuose atsidaręs sąskaitas ir gavęs mokėjimo korteles A. Luchonkovas jomis atsiskaitinėdavo skrisdamas aviakompanijų „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „Norwegian Air Shuttle“ lėktuvais – atliekant finansines operacijas skrydžių metu nėra tikrinamas nei banko kortelių statusas, nei faktinis lėšų likutis sąskaitoje.

Nustatyta, kad A. Luchonkovas kartais net kelis kartus per savaitę skrisdavo į Norvegiją ir po to atgal į Lietuvą, o skrydžio metu įsigydavo įvairių lėktuve parduodamų prekių – ir kosmetikos, ir tabako gaminių.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rizikos vadovas policijos pareigūnams nurodė, kad peržvelgęs A. Luchonkovo vardu išduotos debetinės kortelės duomenis pastebėjo, jog banko klientas jau ne vieną mėnesį atsiskaitinėja kortele skrydžių metu vadinamuoju „off line“ režimu, kai nėra ryšio su bankinėmis sistemomis ir nėra galimybės patikrinti, ar sąskaitoje yra lėšų, tačiau nuo kortelės išdavimo momento į sąskaitą nėra įnešęs ar pervedęs nė cento.

Bankas iš karto nutarė blokuoti mokėjimo kortelę ir apie tai pranešti savo klientui, tačiau šio nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris buvo atjungtas, o išsiųstas registruotas laiškas grįžo atgal taip ir neįteiktas.

„Banko kortelė buvo užblokuota, tačiau klientas ir toliau ja naudojosi, nes skrydžio metu įdėjus kortelę į skaitytuvą „online“ režimu, jis nesusisiekia su bankų mokėjimo korteles aptarnaujančiomis sistemomis, kurios galėtų signalizuoti apie blokuotą kortelę ir turėtų jos neaptarnauti, nes skrydžių metu nėra ryšio“, – per apklausą pareigūnams nurodė SEB banko atstovas.

Jis taip pat patikino, kad bankas kreipėsi į „Mastercard“ ir pranešė apie kliento sukčiavimą.

Nors SEB darbuotojams nepavyko susisiekti su A. Luchonkovu, tačiau su juo pabendravo Šiaulių banko darbuotojai – šiems vyras pripažino, jog atsiskaitinėdamas kortelėmis skrydžių metu išleido didelę sumą pinigų ir žadėjo juos sugrąžinti. Bet pažadų nevykdė ir toliau atsiskaitinėjo už prekes skrydžių metu.

Padengti įsiskolinimą emigrantas žadėjo ir „Citadele“ banko atstovams, tačiau ir šie pinigų taip ir nesulaukė.

Tuo metu pats A. Luchonkovas iki šiol žada bankams atlyginti padarytus nuostolius, tačiau prašo laiko – kai tik užsidirbs pinigų, juos būtinai atiduos bankams.

Nuo 18 metų nuolat užsienyje gyvenantis vyras sakė, kad anksčiau Anglijoje, o pastaruoju metu Norvegijoje nelegaliai dirbdavo statybininku – dažydavo namus. „Darbą susirasdavau pats, o į Lietuvą grįžtu kelis kartus per mėnesį“, – sakė jis.

Vyras prisipažino, kad jau ne vienerius metus serga nepagydoma liga, dar 2015 m. jam buvo sustojusi širdis, todėl sukčiaudamas kovojo dėl savo gyvybės – esą buvo nuskridęs į Panamą, kur sužinojo, jog čia iš kūdikio virkštelės yra gaminami vaistai, atstatantys organizmą.

„Žmonėms net galūnės atauga – ne iki galo, bet atauga“, – kalbėjo A. Luchonkovas.

Jo teigimu, tokio gydymo kursas kainuoja apie 17-18 tūkst. Eur.

„Maniau, kad išsigydęs Panamoje galėsiu bankams grąžinti pinigus, kuriuos buvau išleidęs, tačiau taip ir nesuspėjau“, – per apklausą sakė A. Luchonkovas.

Vyras teigė, kad norėdamas išsigydyti sunkią ligą nuvyko į tris bankus ir ten atsidaręs atsiskaitomąsias sąskaitas gavo mokėjimo korteles.

„Gydymui buvo reikalingi pinigai, todėl skrydžių metu ėmiau atsiskaitinėti tuščiomis kortelėmis – dažniausiai pirkdavau cigaretes, kurias nuskridęs parduodavau, – kalbėjo jis. – Cigarečių kainos priklausydavo nuo oro linijų, visada imdavau tas, kurias buvo galima brangiausiai parduoti toje šalyje, į kurią vykdavau. Jau net turėjau savo klientus – cigaretes parduodavau iš karto, kai tik išeidavau iš oro uosto.“

Emigrantas tikino, kad apsiperkant skrydžio metu yra taikomas 400 Eur limitas, todėl būdavo atvejų, kai jis pirkdavo net ir 7 blokus rūkalų.

„Cigaretes parduodavau Norvegijoje, Šveicarijoje, Anglijoje“, – vyras teigė, kad pardavęs vieną bloką cigarečių uždirbdavo iki 45 Eur.

„Taip rinkau pinigus savo gydymui“, – teisme kalbėjo A. Luchonkovas. Jis pridūrė, kad išsigydęs planuoja gyventi ne Lietuvoje, o Norvegijoje – esą jau yra pradėjęs tvarkytis dokumentus, taip pat čia turi darbą.

„Noriu tapti legaliu, visaverčiu Norvegijos piliečiu, Lietuvoje aš neišgyvensiu, čia neturiu jokio pragyvenimo šaltinio, o Norvegijoje dabar užsiimu internetine prekyba, taip pat perku ir parduodu įvairius daiktus, nes šiuo metu statybos darbams užsakymų nėra, jau šalta“, – kalbėjo ukmergiškis.

Vyras tikino, kad žalą bankams atlygins, kai tik galės. „Nuoširdžiai gailiuosi, kad taip pasielgiau“, – aiškino jis.

Tačiau gyvenimą Norvegijoje bent artimiausiu metu A. Luchonkovui teks pamiršti – baudžiamojon atsakomybėn patraukto vyro bylą išnagrinėjęs teismas nutarė jį pripažinti kaltu dėl sukčiavimo. Atsižvelgusi į nusikaltimo aplinkybes ir motyvus, taip pat į tai, kad A. Luchonkovas gailisi, atlygino dalį žalos, serga nepagydoma liga, teisėja Regina Nenortienė nutarė nuteistajam skirti švelnesnę nei numato baudžiamasis įstatymas bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Vietoj intensyvios priežiūros teismas nuteistajam nurodė užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, taip pat jam uždraudė be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Be to, teismas A. Luchonkovui nurodė sumokėti 7 530 Eur baudą, kurią jam dar 2013 m. buvo skyręs teismas byloje dėl svetimo turto iššvaistymo.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad nuteistasis dalį žalos bankams jau atlygino, todėl iš jo buvo priteisti 5,5 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.

„Pagal mokėjimo kortelių schemų taisykles yra numatyta išimtis, kad lėktuvuose galima atlikti mokėjimo operacijas skrydžių metu, netikrinant mokėjimo kortelės sąskaitos likučio, – nuosprendyje nurodė teisėja. – Tokiu atveju, jei sąskaitoje lėšų nėra arba jų trūksta, operacijos gali būti atliekamas į „minusą“, t.y. panaudojant bankui priklausančias lėšas. Su kortelėmis pirkdavo cigaretes, kvepalus, šampūnus, kremus, vėliau nupirktus daiktus parduodavo kitiems asmenims.“