Švedijos gyventojams pradėjus piktintis emigrantų įvykdomais nusikaltimais, baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai nutarė mergaitę išprievartavusiam 37 metų Mažeikių gyventojui Mindaugui Šiauliui ne tik skirti laisvės atėmimo bausmę, bet ir deportuoti iš šalies.
Bet M. Šiaulys nenori išvykti iš Švedijos – dėl vaiko išprievartavimo nuteistas vyras pareiškė, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose „vyrauja diskriminacija tarp kalinčiųjų (nuteistųjų) ir prižiūrėtojų“. Į tokius nusikaltėlio norus nutarė neatsižvelgti ne tik Švedijos, bet ir Lietuvos teisėjai – nuspręsta, kad sunkų nusikaltimą įvykdęs vyras privalo kalėti savo tėvynėje.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dvigubą Somalio ir Švedijos pilietybę turintis 19-metis Abukaras Ahmedas Mohamedas per pažinčių programėlę „Snapchat“ pakvietė susitikti keturiolikmetę mergaitę. Kai ši išėjo iš savo namų, paauglė buvo įsodinta į automobilį ir nuvežta į butą. Kartu automobiliu važiavo ir Lietuvos piliečiai – M. Šiaulys ir 56 metų Aleksandras Makejevas.
Paauglei automobilyje buvo meluojama, kad jie visi kartu važiuoja į miesto centrą, tačiau ji buvo nuvežta į vieną butų. Čia M. Šiaulys Somalio švedui sumokėjo pinigų už tai, kad galėtų turėti lytinių santykių su nepilnamete. Supratusi, kad pateko į spąstus, mergaitė bandė aiškinti, jog tėra sulaukusi keturiolikos metų, o po to – ir priešintis, tačiau jos pagalbos šauksmo niekas negirdėjo, M. Šiaulys ją išprievartavo. Išniekinta paauglė vėliau susisiekė su policijos pareigūnais.
M. Šiaulys buvo nuteistas dėl vaiko išprievartavimo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jam buvo skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, be to, jis 15 metų buvo deportuotas iš Švedijos. Tuo metu kartu su juo buvusiam A. Makejevui teismas skyrė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o nepilnametę pardavęs A. A. Mohamedas buvo įkalintas ketveriems metams, jam taip pat nurodyta sumokėti maždaug 10 tūkst. eurų baudą.
Nors teismas paauglę išprievartavusį M. Šiaulį nutarė deportuoti iš Švedijos, nuteistasis kol kas į Lietuvą nesugrąžintas. Bet jo dienos svetur jau suskaičiuotos – Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnyba kreipėsi į Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupę, prašydama leisti Švedijoje nuteistam Lietuvos piliečiui bausmę atlikti savo tėvynėje.
Šis prašymas buvo persiųstas Mažeikių teismui. Su baudžiamosios bylos duomenimis susipažinę teisėjai konstatavo, kad nėra kliūčių M. Šiaulio perkėlimui į Lietuvą, tačiau nuteistasis su tuo nesutiko – pateikęs apeliacinį skundą prašė leisti jam kalėti Švedijoje.
„Lietuvos pataisos įstaigose nėra saugių sąlygų atlikti bausmę, pataisos įstaigose vyrauja diskriminacija tarp kalinčiųjų (nuteistųjų) ir prižiūrėtojų, – teismui nurodė mažeikiškis. – Atlikdamas man paskirtą laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystės kalėjime aš turėsiu galimybę dirbti, mokytis bei susitikti su čia gyvenančiais savo artimaisiais – broliu ir seserimi. O Lietuvoje tokių galimybių neturėčiau.“
Bet šis prašymas yra nepagrįstas, konstatavo jo skundą atmetęs teisėjas Gražvydas Poškus.
Anot teismo, Lietuva pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės priimtus teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose, taip pat ir su laisvės atėmimu susijusias priemones. Tai yra taikoma ir tais atvejais, kai užsienio valstybėse nuteisti Lietuvos piliečiai nesutinka būti sugrąžinti į tėvynę atlikti teismo skirtos bausmės.
„Toks asmens sutikimas nėra būtinas“, – pažymėjo teismas.
Bausmę atlikti Lietuvoje M. Šiauliui nurodęs teisėjas G. Poškus pažymėjo, kad „Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.“
„Konstatuoti, kad minėtų reikalavimų M. Šiauliui atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje nebus laikomasi ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo“, – pabrėžė teisėjas.
Anot jo, vien tai, kad nuteistasis nesutinka būti perduotas į Lietuvą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, siekdamas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nesudaro pagrindo naujo sprendimo priėmimui.
Atsakydamas į M. Šiaulio teiginius, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose jam gali būti nesaugu, teismas pažymėjo, kad „šios aplinkybės, sprendžiant nuteistajam kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, jokios esminės reikšmės neturi“.
Anot teisėjo, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu kalinys gali būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.
Teismas taip pat pabrėžė, kad M. Šiaulys negali laisvės atėmimo bausmės atlikti Švedijoje ir todėl, kad teismo nuosprendžiu jam yra paskirta deportacija uždraudžianti atvykti į Švediją 15 metų – iki 2034 m. rugpjūčio.
„M. Šiaulį perdavus atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės“, – pažymėjo teisėjas G. Poškus.