„Patvirtinu, kad grįžta, darbuosis Vilniuje. Galutinai neapsisprendėme, kuriuos darbus paims“, - sakė šiuo metu Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijai vadovaujantis dvasininkas.
Pasak provincijolo, į Lemontą jau iškeliavo kunigas Algis Baniulis, kuriam A. Saulaitis perduos savo darbus ir jau po Sekminių bus Lietuvoje. „Gal ir greičiau“, - nebuvo tikras kun. G. Vitkus.
Atjaučia visus emigrantus
Pats kun. A. Saulaitis persikėlimą į kitą kultūrą yra prilyginęs tikėjimo pakeitimui.
„Labai atjaučiu visus emigrantus, imigrantus ir migrantus. Persikelti į kitą kultūrą psichologiškai ir dvasiškai gilu, kaip keisti tikėjimą ar tame pačiame tikėjime atsiversti į pilnesnę sąmonę. Net geros valios žmonės gali įžeisti ir pažeisti atvykusius, „ateivius“, kaip seniau sakydavome. Ir Lietuvon grįžęs jau esi suteptas, „amerikonas“, „brazilas“, kaip anais laikais kelerius metus anglių kasyklose ar dvaruose vadindavo“, - su DELFI skaitytojais dalijosi tėvas Antanas.
Paklaustas, ar lengviau tiems, kurie svetur išvyko ne iš bėdos, o dėl geresnio darbo, studijų, kitų priežasčių, jėzuitas sakė, kad taip.
„Aišku, lengviau, kai žmogus išvyksta mokslui ar darbui pagal sutartį, su galimybe grįžti Lietuvon ir laisvai, kiek ištekliai leidžia, lankytis. Sunkiau, kai užsienyje neturi visų reikalingų dokumentų, gyvendamas po tamsiu baimės debesimi dieną naktį, negalėdamas užsienin iš naujos šalies keliauti.
Vieni stengiasi įsilieti kuo greičiau, patys nemokėdami naujos šalies kalbos, savo vaikus kalbina nebe gimtąja ir vaikų paveldėta. Kiti taip užsiėmę, kad staiga namuose vaikai kreipiasi į tėvus krašto kalba. Tada žmonės buriasi steigti darželį, mokyklėlę, artėti prie lietuviškų pamaldų.
Beveik visur yra lenkų, rusų, latvių, lietuvių parduotuvės ar didžiųjų maisto parduotuvių etninių valgių skyriai. Prie mūsų juodos duonos lentyna kasdien ištuštėja, sunku rasti vaikučiams „Gaidelių“, graibsto juodų serbentų uogienę. Rūkytos, „medžioklinės“ dešros, lietuviški sūriai turi didelę paklausą. Valgiai ilgiausiai lieka tautinės kilmės išraiška“, - sakė A. Saulaitis.
Studijavo chemiją, filosofiją ir teologiją
Šiuo metu jis tarnauja Čikagoje, Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje. Gimė Lietuvoje, vaikystę ir jaunystę praleido Amerikoje, ilgus metus dirbo misijoje Brazilijoje. Atkūrus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą, bet prieš devynerius metus vėl buvo išsiųstas į JAV.
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje A. Saulaitis dėstė keturiose aukštosiose mokyklose, jo paskaitas kasmet lankė po 900 studentų. Važinėjo po Lietuvą, vedė seminarus, rašė vadovėlius aukštosioms mokykloms, daug dėmesio skyrė savanoriško socialinio darbo tradicijai Lietuvoje stiprinti.
1939 Kaune gimęs A. Saulaitis pirmą kartą iš Lietuvos išvyko Antrojo pasaulinio karo metais, vos dešimties su šeima emigravo Į JAV. Fairfieldo universitete baigė chemijos bakalauro studijas, Bostono universitete įgijo filosofijos, teologijos ir chemijos magistro laipsnius.
1961 metais įstojo į Jėzaus draugiją, dar po 8 metų buvo įšventintas į kunigus. Dirbo Brazilijoje San Paulio lietuvių parapijos vikaru, vėliau vadovavo Čikagos jaunimo centrui, dirbo už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių jėzuitų vyresniuoju.
1997 metais paskirtas į Lietuvą, iki 2003 metų ėjo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolo pareigas. Populiarių vadovėlių ir knygų autorius į Čikagą perkeltas 2006 metais.