„Šiandien teismo posėdyje apklausti penki liudytojai – keturi Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai ir vienas serviso, kuriame buvo remontuojami automobiliai, darbuotojas“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.
Anot jos, per trečiadienio teismo posėdyje apklausti visi suplanuoti apklausti liudytojai. Kitame teismo posėdyje planuojama apklausti kaltinamuosius byloje.
Tiesa, pasak J. Gudelienės, kaltinamųjų advokatas Romualdas Mikliušas paprašė papildomai apklausti dar tris liudytojus, kurie anksčiau nebuvo įtraukti į liudytojų sąrašą.
„Teismas po kaltinamųjų parodymų spręs, ar dar reikia papildomai išklausyti tuos tris liudytojus“, – sakė teismo atstovė.
Kitas teismo posėdis byloje numatomas spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismui perduotoje baudžiamoje byloje kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pateikti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienė, jų sūnui Kazimierui Ašokliui bei E. Ašoklio vadovaujamos gydymo įstaigos darbuotojui Aimučiui Tumalavičiui.
Bylos duomenimis, Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.
Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.
Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tamulavičių., kuris suklastojo dokumentus. Be to, teisėsaugos duomenimis, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.
Ašokliai kaltės nepripažįsta, ketvirtas kaltinamasis, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojas A. Tamulavičius, kaltę pripažįsta iš dalies.