Kaip penktadienį vykusioje diskusijoje teigė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, dabartiniame teisės akto svarstymo etape yra nuostata, numatanti, kad valstybė nacionalinio saugumo tikslais gali išimties tvarka asmenims arba organizacijoms leisti laikyti A, B ir C kategorijos automatinius bei pusiau automatinius šautuvus.
"Manau, pasinaudojus tokia išimtimi, galima tokį leidimą suteikti ir Šaulių sąjungai, atskiriems jos nariams turėti tokius ginklus", - penktadienį kalbėjo A. Čiupala, pridurdamas, kad Lietuva yra suinteresuota tokios išimties išlikimu ir galutiniame direktyvos tekste.
Šiuo metu Europos Komisija (EK), Europos Parlamentas (EP) ir šalys narės derina direktyvos tekstą, europarlamentaro Petro Auštrevičiaus teigimu, galutinio sprendimo galima tikėtis 2017 m. pavasarį.
"Mes esame už platesnę reglamentavimo laisvę, nes turime išimčių, turime argumentų ir dėl šaulių. Tikiuosi šita sąvoka nebus susiaurinta ir bus palikta nacionalinė teisė padaryti tam tikrus išimtinumus", - Eltai po diskusijos sakė P. Auštrevičius.
2015 m., po teroristinių išpuolių Paryžiuje, EK pasiūlytame direktyvos variante norėta iš viso uždrausti B ir C kategorijų pusiau automatinių ginklų pardavimus civiliams, tačiau tam stipriai priešinosi Europos ginklų gamintojai bei kai kurios ES valstybės. Lietuvoje į EK siūlymą taip pat žiūrėta skeptiškai, nes panašiu metu buvo pasiūlytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, leidžiančios pusiau automatinius ginklus įsigyti ir turėti šauliams, kariams savanoriams bei rezervistams. Pastarasis įstatymas galioja nuo šių metų rugsėjo.
Nors griežtesnė ES direktyva dar derinama, pusiau automatinių ginklų pardavimai nebus draudžiami, išskyrus pusiau automatinius šautuvus, perdarytus iš automatinių. Anot A. Čiupalos, dabartiniame derybų etape taip pat numatoma riboti parduodamų pusiau automatinių ginklų dėtuvės dydį: trumpųjų ginklų dėtuvėse negalės būti daugiau nei 20 šovinių, ilgųjų - 10 šovinių. Ginklų direktyva apims ir anksčiau nereglamentuotus dujinius, signalinius bei imitacinius šautuvus, civiliams bus draudžiama turėti ir automatinius A kategorijos deaktyvuotus ginklus.
P. Auštrevičiaus teigimu, pavyko pasiekti muziejininkams ir kolekcininkams palankaus sprendimo: istorinių ginklų nereikės deaktyvuoti naikinant atskiras jų dalis, tačiau istorinių ginklų kopijos bus priskiriamos tikriems ginklams ir bus registruojamos.
"Eurobarometro" duomenimis, šaunamąjį ginklą Lietuvoje turėjo arba turi 14 proc. gyventojų ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Bendrijos mastu šaunamąjį ginklą turi apie 5 proc. piliečių.