ES ir britų derybos: laukia paskutinės nakties sindromas ar visiškas fiasko?

Kaip toli Britų salos nudreifuos nuo ES? Kaip Norvegija, Kanada, o gal net taip toli, kaip Australija? Būtent tai spręsis visus likusius šiuos metus tarp ES ir Jungtinės Karalystės (JK) derybose, kurių mandatui antradienį pritarė ES bendrųjų reikalų taryba. Jei derybos dėl „Brexit“ buvo ilgos ir sudėtingos, tai derybos dėl tolesnių ES ir Didžiosios Britanijos santykių atrodo dar didesnis iššūkis ir kai kas jau ruošiasi blogiausiam scenarijui.

Mažai laiko, daug klausimų

Vieni gėrė šampaną, kiti šluostėsi ašaras – taip atrodė Europos Parlamentas po balsavimo dėl pritarimo JK išstojimui iš ES. Sausio 31-ąją Didžioji Britanija tapo „laisva“, bet tik viltingų euroskeptikų akimis, nes šalis vis dar paklūsta ES taisyklėms, moka įmokas į ES biudžetą ir t. t. Tai truks mažiausiai iki gruodžio 31 d., kol ES ir JK pavyks susitarti, kaip galutinai išsiskirti.

Jau pirmosios vasario dienos parodė, kad skyrybos bus iš sunkiųjų. Nebus lengva sutarti nei ES ir britams, nei tiek JK, tiek ES viduje. Tik šį pirmadienį ES atstovai rado bendrą sutarimą, o ES ministrai antradienį pritarė 33 puslapių derybų su JK mandatui.

„Derybinio mandato projektas yra platus, apimantis visas sritis, kurios buvo numatytos Politinėje deklaracijoje dėl ateities santykių. Mandate numatyta, kad bus siekiama derėtis dėl vientisos sutarties, turinčios vieningą institucinę struktūrą ir bendrą ginčų sprendimo mechanizmą. Kadangi laiko deryboms turime labai mažai, turės būti numatyta, kad sutartis vėliau gali būti papildyta papildomais sektoriniais susitarimais, – anksčiau „Delfi“ teigė Lietuvos nuolatinė atstovė prie ES ambasadorė Jovita Neliupšienė. – Numatoma, kad būsima sutartis susidės iš 3-jų didelių dalių skirtų ekonominiam bendradarbiavimui, saugumo klausimams ir instituciniams klausimams.“

Pasak jos, derybos bus lygiagrečiai pradėtos visose srityse.

Priešiška retorika – nuo pat pradžių

Londonas savo oficialią derybinę poziciją pateikti žadėjo ketvirtadienį. Bet jau dabar matosi, kad skyrybų dalyviai visiškai priešingai įsivaizduoja gyvenimą po gruodžio 31 d.

„Esame pasirengę kaip šios partnerystės kertinį akmenį pasiūlyti labai ambicingą prekybos susitarimą, įskaitant nulinius tarifus“, – dar vasario pradžioje pareiškė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier.

Briuselyje niekas neslepia, kad norėtų kuo arčiau išlaikyti JK ir kalbama apie ES santykių su Norvegija, kuri nėra ES narė, bet laikosi ES socialinių, aplinkosaugos bei konkurencijos taisyklių, modelį.

„ES sieks derėtis dėl prekybos be tarifų ir be kvotų. Tačiau tai bus galima pasiekti tik tokiu atveju, jei pavyks susitarti dėl „vienodų konkurencinių sąlygų“. Dar viena svarbi sąlyga – turi būti pasiektas susitarimas dėl galimybių ES laivams toliau žvejoti JK vandenyse. Saugumo dalis apims partnerystę tiek vidaus, tiek išorės saugumo ir užsienio politikos srityse“, – paaiškino ambasadorė J. Neliupšienė.

Tačiau už Lamanšo – visai kitokios nuotaikos.

„Mums dažai sakė, kad turime pasirinkti tarp pilno priėjimo prie ES rinkos, kartu priimant jos taisykles ir teismus, pagal Norvegijos modelį, ir ambicingo laisvos prekybos susitarimo, kuris atvers rinkas ir leis nesivadovauti ES taisyklėmis, kaip kad Kanados atveju. Mes priėmėme sprendimą – norime laisvos prekybos sutarties, kaip Kanada“, – rėžė vasario pradžioje britų premjeras Borisas Johnsonas, pridūręs, kad jei Briuselis nesutiks, tuomet JK pasirinks Australijos modelį. Tai prekybos santykis pagal Pasaulinės prekybos organizacijos taisykles.

Tą patį neseniai pakartojo ir JK vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas. Pasak jo, JK standartai nebus diktuojami Briuselio ir prižiūrimi Europos Teisingumo Teismo. Tai raudona linija, kurios Londonas neleis peržengti.

„Trumpai, mes tik norime to, ką turi kitos nepriklausomos šalys“, – praėjusią savaitę pareiškė D. Frostas Briuselyje.

Greitų rezultatų tikėtis neverta

Tiesa, ne visi britai yra linkę pritarti B. Johnsono vyriausybės pozicijai. Kaip ir „Brexit“ atveju, šalis išlieka gan smarkiai susiskaldžiusi.

„Britų vyriausybė, vadovaujama dešiniųjų populistų, nori atsitolinti nuo ES kuo labiau. Svarstomi įvairūs scenarijai, tarkim Norvegijos. Bet tie žmonės to nenori, nes tai prieštaraus jų ideologinėms nuostatoms – mes turėsime priimti ES taisykles. Problema ta, kad bet kokiu atveju mes turėsime vadovautis tomis taisyklėmis“, – „Delfi“ komentavo savo valdžios veiksmus Londone gyvenantis britas Richardas C. Wrightas, buvęs aukštas ES diplomatas, neslepiantis priešiškumo „Brexitui“.

Pasak jo, ekonominė logika prieštarauja B. Johnsono teiginiams. Jei bus įgyvendintas Kanados modelis, tai JK BVP sumažės dar 5 proc. per ateinančius metus. Jau per pastaruosius trejus metus po „Brexit“ referendumo šalies BVP susitraukė 3 proc. Tačiau, kaip pripažįsta R. C. Wrightas, tokie skaičiavimai nebūtinai sustabdys dabartinės britų vyriausybės.

„Tai ne ekonominiais argumentais paremta diskusija. Tai diskusija apie identitetą, migraciją, kontrolės praradimą ir t. t.“ – nuotaikas šalyje įvardino jis, pridūręs, kad „dauguma dabartinės mūsų vyriausybės narių nesupranta, kaip ES veikia ir viso to pasekmes mes pamatysime per ateinančius šių metų mėnesius.“

Šį pereinamąjį laikotarpį, kuris prasidėjo vasario 1 d., numatyta užbaigti gruodžio pabaigoje. Per tą laiką turės būti susiderėta dėl būsimų ES ir JK santykių, kad susitarimas dėl jų įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Pereinamasis laikotarpis galės būti pratęstas vieną kartą metams arba dvejiems, jei taip nuspręstų ES ir JK jungtinis komitetas iki 2020 m. liepos 1 d. Galutiniam susitarimui dėl būsimų ES ir JK santykių taip pat reikės viso Europos Parlamento pritarimo.

Matydami dabartines šalių derybines pozicijas diplomatai spėja, kad rimtesni pokalbiai prasidės tik antroje metų pusėje, kai artės derybų pabaiga ir pratęsti derybas bus per vėlu.

„Stebint JK retoriką akivaizdu, kad derybos bus nelengvos. Neabejoju, kad vėl teks išgyventi paskutinės nakties sindromą“, – teigė ambasadorė J. Neliupšienė.

Galiausiai, prognozuojama, kad gruodžio 31 d. bus pasiektas tik minimalus susitarimas, kuriame kai kurios sritys bus paliktos ateities deryboms arba bus sudaryti laikini susitarimai dėl tam tikrų sričių.

„Vyriausybė nesutiks laikytis ES taisyklių, bet galiausiai turės eiti į kompromisus. Jei nepavyks sutarti – tai bus beprotystė, kuri ne tik visiškai pakirs britų ekonomiką, bet ir daug kainuos Europai“, – kalbėjo britas R. C. Wrightas, buvęs Europos Komisijos atstovybės vadovas Rusijoje.

Tiesa, ne visi tiki, kad net ir šioks toks sutarimas bus pasiekta. „Ramūs“ belgai jau ėmėsi veiksmų apsidrausti nuo nepavykusių ES ir JK derybų. Praėjusią savaitę Belgijos federalinis parlamentas priėmė įstatymą, kuris numato eilę priemonių, skirtų pasiruošti tam atvejui, jei JK ir ES nepavyks susitarti iki šių metų pabaigos. Tarp priemonių – parama su JK dirbančioms įmonėms ir darbo vietų išlaikymas jose.

Nuo kitų metų sausio 1 d. viskas turėtų pasikeisti. Bevizis 90 dienų režimas išliks, tačiau norintiems imigruoti į JK bus taikoma taškų sistema, o nekvalifikuotų darbuotojų imigracijai „bus užsuktas kranelis“.

Imigracijai „užsuks kranelį“

Nors JK yra tarp didžiausių Lietuvos prekybos partnerių, Vilnius tokių jautrių derybinių klausimų, kaip kad žvejyba JK vandenyse Prancūzijai, Nyderlandams, Danijai ar Ispanai, neturi. Vis dėlto apie 20 tūkst. darbo vietų Lietuvoje susiję su eksportu į JK. Tad Vilnius neslepia noro, kad ES ir JK santykiai išliktų kuo artimesni, o paprasčiau – kad skyrybų dalyviai dar labiau nesusipyktų.

„Lietuvai svarbu, kad toliau būtų palaikomas kuo glaudesnis ES ir JK bendradarbiavimas visais šiais klausimais ir JK liktų strategine partnere“, – pareiškė ambasadorė J. Neliupšienė,

Vilniui jautrus klausimas – didelė lietuvių imigrantų bendruomenė JK, diplomatų teigimu, kaip ir išspręstas pačioje „Brexit“ išstojimo sutartyje. Pagal ją, Lietuvos, kaip ir visi ES piliečiai, iki gruodžio 31 d. gali laisvai atvykti į Didžiąją Britaniją ir ten pradėti gyventi.

Bet nuo kitų metų sausio 1 d. viskas turėtų pasikeisti. Bevizis 90 dienų režimas išliks, tačiau norintiems imigruoti į JK bus taikoma taškų sistema, o nekvalifikuotų darbuotojų imigracijai „bus užsuktas kranelis“.

„Nuo kitų metų visi kvalifikuoti darbuotojai turės surinkti užtektinai taškų, kad galėtų dirbti JK. Jie turės kalbėti angliškai, turėti kompanijos darbo pasiūlymą ir atitikti atlyginimų reikalavimus“, – leidiniui „The Sun on Sunday“ neseniai pažymėjo britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.