„Delfi“ pateikia savo skaitytojams galimybę susipažinti su esminiais kalbos punktais. Pateikiame temą, kurią išskiria prezidentas, ką jis siūlo daryti, arba, ko tikisi iš kitų valdžios šakų.
G. Nausėda į inauguraciją atskubėjo iš Vašingtone vykusio NATO viršūnių susitikimo.
Apokaliptinė kalbos pradžia. „ (…) Žmonija stovi ant susinaikinimo slenksčio. (…) Šiandienos pasaulyje Lietuva nėra saugus ir ramus užutėkis. (...)Todėl šiuo egzistencinio pavojaus Lietuvai metu valstybės saugumas bus viena svarbiausių mano, kaip valstybės vadovo, užduočių. Nes jei nebus valstybės, nebus nieko“.
Užsienio politika. „Mums reikės atkaklios, nuoseklios ir tęstinės užsienio politikos“:
„Ukrainos pergalė jos Laisvės kare prieš Rusiją privalo likti mūsų prioritetas ir tikslas. Neturime teisės pavargti, kol Ukraina už mūsų laiką moka savo krauju“. Ką darys? „Toliau nuosekliai telksiu visapusišką tarptautinę paramą Ukrainai, kelsiu Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus klausimus, taip pat sieksiu kuo greitesnės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje ir NATO“.
„Lietuvos interesas, kurį akcentuosiu ir ginsiu susitikdamas su Europos Sąjungos ir valstybių narių vadovais, – tai stiprėjantis Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje, transatlantinių santykių plėtra“.
„Aukščiausios strateginės svarbos prioritetas Lietuvai visuomet bus ir ryšiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.
„Santykiai su Lenkija, drįstu sakyti, yra geriausi per pastaruosius 15 metų. Tikiu, kad ir toliau tokie išliks. Kartu dirbame Trijų jūrų iniciatyvoje ir stiprindami NATO rytinį flangą“.
Atskirties mažinimas. „Visų rūšių atskirties mažinimas šiandien yra ne tik teisingumo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas“:
„Pats inicijuosiu ir remsiu kitų pasiūlymus, kad senjorų pajamos ir toliau kasmet augtų – bent iki Europos Sąjungos vidurkio“
Ieškosiu sprendimų priėmėjų sutarimo dėl palankesnių mokestinių sąlygų, viešųjų paslaugų, ypač ikimokyklinio ugdymo, prieinamumo vaikus auginančioms šeimoms. Sieksiu plėsti neformaliojo vaikų švietimo programas – taip palengvinsime dirbančių tėvų rūpestį dėl vaikų užimtumo, taip pat spręsime vaikų fizinės ir emocinės sveikatos, narkotinių medžiagų vartojimo ir kitas, į nusikalstamą veiklą vedančias, problemas.
„Apskritai turime iš naujo pergalvoti, ką reiškia ir ką Lietuvai atneša žodis optimizacija. Optimizavome transportą ir mokyklas, optimizuojame teismus ir viešąsias paslaugas, po savęs palikdami tuščius pastatus ir nereikalingumo jausmą žmonėms“.
Klimato kaita. „Klimato politikos srityje iki 2030 metų Lietuvos ambicijos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ženkliai didesnės nei Europos Sąjungos. Įgyvendinkime jas, kartu išlaikydami ir stiprindami pramonės konkurencingumą bei inovatyvumą, sparčiau nei kiti pereidami prie žiedinių gamybos ir vartojimų sistemų. Sumažinkime besaikį plastiko naudojimą – nuo parduotuvių iki namų ūkių“.
Dirbtinis intelektas ir švietimas. „Pasaulis kinta sparčiau, nei mes prisitaikome prie jo pokyčių. Dirbtinis intelektas pakeis tai, ką ir kaip mes darome. Technologiniai pokyčiai jau dabar keičia viską – mokslą, pramonę, net karybą“.
„Švietimo sistema 2029 metų Lietuvoje turi būti darni, tvari ir adaptyvi. Būtina dermė tarp ugdymo pakopų ir įvairių švietimo įstaigų tipų. Pradedant nuo visuotinio kokybiško ikimokyklinio ugdymo, kuris duoda svarbų pagrindą vaiko brandai, ir baigiant trečiojo amžiaus universitetais. Iki to laiko privalome padėti tašką ties chaotišku reformų reformavimu“.
Ekonomika. „Būsimi 5 metai ekonomikai nebus lengvi, o vienas žodis taps išties kritinės svarbos. Tai – našumas. Būtent Lietuvos sėkmė didinant našumą lems, kokiu greičiu ekonomika plėtosis toliau“:
„Todėl sieksiu, kad artimiausius metus nuosekliai gerintume verslo prieigą prie finansavimo“.
„Kita užduotis – reikšmingai pagausinti Nacionalinio plėtros banko finansinius išteklius ir ekonomikos kreditavimo pajėgumą“.
Kultūra. „Privalome nepasiduoti optimizacijos virusui ir kultūros galią, jos organizacijų tinklą bei infrastruktūrą vertinti ne ekonominiais, o prasmingumo rodikliais. Tam būtina sąmoninga valstybės veikla. Savivaldos, ypač didžiųjų miestų savivaldybių, įsitraukimas čia yra esminis“.
Patį G. Nausėdą charakterizuojantis išskirtinis kalbos pabaigos akcentas: „Ir tepadeda man Dievas“.
