Greitojo reagavimo patikrinimo pratybos surengtos dar ketvirtadienį, kai ant kojų sukelta visa taikos meto Estijos kariuomenė. Visuose aktyviuose kariuomenės daliniuose paskelbta karinė parengtis, reaguojant į galimą priešišką veiklą.
Šios netikėtos pratybos surengtos iš karto po to, kai aukščiausi Estijos valdžios atstovai, vadovaujami prezidento Toomo Henriko Ilveso, dalyvavo savaitės trukmės NATO strateginėse krizių valdymo pratybose CMX16.
Nurodoma, kad be rezervistų, kurių Estijoje priskaičiuojama iki 218 tūkst. reguliariąsias pajėgas sudaro 6,5 tūkst. karių ir karininkų. Iš jų – apie pusė yra šauktiniai.
Aktyvųjį rezervą sudaro Gynybos lygos nariai, kurių priskaičiuojama per 12 tūkst. Staiga mobilizuoti Estija gali apie 30 tūkst. karių, tiesa, šiomis dienomis pratybose dalyvauja dvi pėstininkų brigados. 1-ąją brigadą sudaro 7 batalionai, antrąją – 2 batalionai.
Palyginimui nesenai Lietuvoje pasibaigusiose pratybose „Žaibo kirtis“ dalyvavo Lietuvos greitojo reagavimo pajėgos – du batalionai bei kiti priskirti daliniai, iš viso apie 3 tūkst. karių.
„Šiomis pratybomis siekiame užtikrinti Estijos žmones, kad gynybos pajėgos veikia ir žmonės, gyvenantys Estijoje, čia gali jaustis saugiai“, – teigė Estijos gynybos pajėgų vado pavaduotojas, brigados generolas Arturas Tiganikas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu Estijai nėra kilusi karinė grėsmė ir pratybos nėra nukreiptos prieš kurią nors šalį. Pratybomis esą siekiama greitai sutelkti pajėgas, išbandyti logistinius pajėgumus bei pažiūrėti, kaip veikia informacijos rinkimo bei štabų procedūros.
Pastaraisiais metais netikėtomis karinėmis pratybomis Baltijos šalis baugino Rusija. Iš anksto neskelbiamose Rusijos pratybose buvo dislokuojama ne keli tūkstančiai, o iki 80 tūkst. karių, perkeltų iš kitų Rusijos regionų. Baiminamasi, kad Rusija gali tokiose netikėtose pratybose žaibiškai pereiti prie realių kovinių veiksmų.